Visi kiti pretendentai, anot mero, neišlaikė būtino Viešojo valdymo agentūros (VVA) pateikto testo.
VVA atstovė pabrėžia, kad į atsakingas pozicijas eiti norintys būsimi valstybės tarnautojai turi pasižymėti ypatingomis kompetencijomis.
Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė atkreipia dėmesį, jog Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri viešojo sektoriaus darbuotojus patikrina būtent panašiais testais.
„Kažkas yra labai negerai“
Apie neįprastą situaciją Alytaus miesto savivaldybėje N.Cesiulis pasipasakojo savo feisbuko paskyroje.
„Socialinės paramos skyrius ieškojo darbuotojo, norą dalyvauti atrankoje pareiškė nei daug, nei mažai – 37 žmonės. Neslėpsiu, apsidžiaugiau, kad yra iš ko rinktis ir tikrai turėsime naują darbuotoją.
Per anksti džiaugiausi. Kadangi norinčių dalyvauti atrankoje buvo daugiau nei dešimt, tai Viešojo valdymo agentūra pateikė atrankos dalyviams išspręsti testuką, į kurio klausimus atsakė tik vienas atrankoje dalyvavęs žmogus, ir tai vos vos. Gerai, kad šįkart mums pasisekė – nors vienas žmogus išlaikė testą ir Socialinės paramos skyrius turės specialistą.
Visi dalyvavę atrankoje žmonės yra su aukštaisiais išsilavinimais, darbo patirtimi arba vis dar einantys atsakingas pareigas įmonėse, įstaigose, valstybės tarnyboje ar versle. Tai – žmonės, turintys magistro išsilavinimą, kompetencijas, patirtis, bet jie neišlaikė Viešojo valdymo agentūros testo“, – aiškino meras.
Tai Alytaus vadovą nemenkai papiktino. Kaip naujienų portalui lrytas.lt pasakojo N.Cesiulis, savivaldybė į darbą stengiasi priimti kuo daugiau kompetentingų specialistų, tačiau tokio akibrokšto meras tikrai nesitikėjo.
„Šiuo metu Socialinio skyriaus apkrova dėl pašalpų, prašymų ir kompensacijų yra nežmoniškai didelė, nes vienas žmogus išėjo, antras serga, trečias išėjo į kitą tarnybą, tai mums tikrai trūksta rankų, ir oficialiai sulaukėme 37 kandidatų.
Tie žmonės baigę magistrus, baigę mokslus užsienyje, turi 10–20 metų darbo patirties vietos savivaldoje, turi patirties valstybės tarnyboje, yra iš įvairių inspekcijų, „Sodros“, Registrų centro, daugybė kandidatų ateina iš verslo, neseniai baigę universitetus gerais pažymiais, ir jie neišlaikė to testo.
Suprantu, jei iš penkių vienas neišlaiko, bet iš 37 išlaiko tik 1? 97 procentai atkrenta – netikiu, kad į valstybės tarnybą ateina kvaili žmonės“, – stebėjosi N.Cesiulis.
Pasak Alytaus mero, kad ir koks testas tai bebūtų, vargu, ar jis gali parodyti, koks iš tiesų žmogus kandidatuoja į atitinkamą darbo vietą.
„O jei jis neturi širdies, negali bendrauti su gyventojais, negali komunikuoti, negali paguosti, užtarti? Kartais žmonėms net nereikia tos pašalpos už šildymą – užtenka, kad su juo pasikalbėtų. Ir tų pavyzdžių, manau, yra tūkstančiai, nes tie testai gąsdinantys.
Klausimas, ar aš pats jį išlaikyčiau, nors puikiai sugebu vadovauti miestui ir priimti reikalingus sprendimus“, – portalui lrytas.lt sakė Alytaus meras.
N.Cesiulio teigimu, tokie pavyzdžiai tik įrodo, kad su valstybės tarnybai keliamais reikalavimais yra „kažkas negerai“.
„Jei iš 37 išlaiko 1, tas vadovas, kuris tai tarnybai vadovauja, tą pačią dieną turėtų pasikviesti specialistus ir svarstyti, kas su valstybe yra negerai. Su žmonėmis yra viskas gerai, žmonės yra puikiausi, bet jeigu jie „nepraeina“ pro valstybės tarnybą, kažkas, mano manymu, yra labai negerai, arba tuos testus sudarė nuo kažko apsvaigę žmonės“, – vertino Alytaus vadovas.
Jis taip pat teigė neabejojantis, kad tokia praktika jaunus ir talentingus žmones tik dar labiau atbaidys nuo darbo viešajame sektoriuje, nors jis esą jau ir taip yra nepatrauklus.
„Žmogui pikta – jis atėjo, vieną kartą neišlaiko testo, antrą, ir jis daugiau neina į tą valstybės tarnybą. Ir mes prarandame protus, jaunus žmones, kurie nori čia dirbti. Grįžę namo jie kalbasi savo socialinėje aplinkoje, su draugais, su pažįstamais, ir sako: ėjau laikyti testo ir neišlaikiau.
Jis gali jaustis net kvailiu, nes tu baigi mokslus, gauni magistro laipsnį, dirbi kur nors versle, eini į valstybės tarnybą, ir pasirodo, kad tu čia esi visiškas mulkis ir nieko negali išsilaikyti. Valstybės tarnyba ir taip šiuo metu yra nepatraukli, eilinis santechnikas uždirba penkis kartus daugiau.
Manau, kad mes tikrai atbaidome žmones ir nėra galimybės pasirinkti specialistų, kurių tau reikia“, – aiškino N.Cesiulis.
Paaiškino, kodėl atsiranda neišlaikančių
Viešojo valdymo agentūros Vadovų atrankos ir planavimo skyriaus vedėja Rasa Tumėnė savo ruožtu pažymėjo, kad valstybės tarnautojų atranka yra pirmas laiptelis, nuo kurio priklauso valstybės paslaugų kokybė.
Anot jos, siekiant skaidriai atrinkti kompetentingus valstybės tarnautojus, vykdoma ir kompetencijomis grįsta atranka.
„Konkursui vykdyti yra sudaroma įstaigos ir VVA atstovų komisija, kuri kartu priima sprendimus dėl pretendentų vertinimo organizavimo – atsižvelgdama į įstaigos, pareigybės specifiką, pretendentų skaičių ir kitus aspektus, priima sprendimus, kokie bus atrankos kriterijai, vertinimo metodai ir procedūros“, – portalui lrytas.lt aiškino R.Tumėnė.
Specialistės teigimu, kai į vieną darbo vietą yra didelis pretendentų skaičius, siekiant efektyviai organizuoti pretendentų vertinimą ir objektyviai atrinkti tinkamiausią pretendentą konkrečioms pareigoms, kaip pradinis filtras yra taikomi testai, skirti įvertinti konkrečiai pareigybei reikalingas kompetencijas.
„Pavyzdžiui, gebėjimą dirbti su pateikta informacija, ją analizuoti, išskirti esminius informacijos komponentus, pastebėti neatitikimus ir pan. VVA taikomi pagal valstybės tarnautojų kompetencijų modelį ekspertų parengti validūs ir patikimi testai, kurių užduotys pretendentams nėra žinomos, jos konfidencialios.
Testavimas vyksta Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje, siekiant užtikrinti testavimo skaidrumą ir objektyvumą. Praktikoje yra atvejų, kai pretendentai, turintys didelę darbinę patirtį, neišlaiko testo, skirto tam tikrų kompetencijų vertinimui (nesurenka testo praeinamo balo).
Tai gali atsitikti dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, pretendentas nepademonstruoja pakankamo reikalingų kompetencijų lygio“, – nurodė R.Tumėnė.
Profesorė: darbas valstybės tarnyboje – prestižinis
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto viešojo administravimo profesorė Eglė Vaidelytė atkreipė dėmesį, jog tokie testai kandidatams neabejotinai yra reikalingi, nes jie užtikrina priėmimo į valstybės tarnybą skaidrumą.
„Tai yra įprasta praktika, atliepianti viso viešojo sektoriaus vertybes, užtikrinant sistemos integralumą, skaidrumą, atskaitomumą. Ir matematikos egzaminą ne visi išlaiko, ir tada sako, kad matematikos egzaminas yra blogas. Tačiau testo negali parašyti atėjęs iš gatvės – jam reikia pasiruošti.
Mero įraše pamačiau ir tam tikrų prieštaravimų – iš pradžių jis rašė, kad nori pritraukti jaunų žmonių, kaip suprantu, be ankstesnės darbinės patirties, o vėliau rašo, kad žmonės, išdirbę 20 ir daugiau metų, neišlaiko to testo.
Natūralu – jei jie laikė testą su tomis žiniomis, kurias jie įgijo prieš 20 metų, šiandien jos galėjo būti jau netinkamos ar jas reikėtų atnaujinti“, – portalui lrytas.lt sakė profesorė.
Pasak E.Vaidelytės, VVA pateiktame teste esančios užduotys gali būti susijusios tiek su logika, tiek ir su, pavyzdžiui, vertybiniu žmogaus mąstymu, kas yra svarbu valstybės tarnautojui.
„Tokia praktika yra įprasta visoje Europos Sąjungoje (ES). Kai Lietuva įstojo į ES, vienas iš reikalavimų buvo tas, kad atranka būtų parengta bendraisiais testais, kas yra užtikrinta kaip skaidri atranka į valstybės tarnybą.
Labai gaila, kad žmonės ateina nepasiruošę, jei yra daug neišlaikančių. Bet galbūt ir dėl to, kad universitete dėstau viešojo administravimo etiką, manau, kad tie testai tikrai reikalingi. Žinoma, visada juos galima tobulinti, bet sistema nėra visiškai bloga ar neveikianti“, – vertino specialistė.
E.Vaidelytės teigimu, darbas valstybės tarnyboje vis dėlto yra gana prestižinis, nors visuomenei gali atrodyti ir kitaip.
„Visoje Europoje tai yra prestižinė tarnyba ir atitinkamai yra reikalavimai reputacijai, gebėjimams. Ne visiems šis darbas yra skirtas – jis yra reikalaujantis tam tikrų gebėjimų. Aš nemanau, kad jaunus ir ambicingus žmones tai atbaidys, nes testai taikomi ne tik ES, bet ir kitose šalyse – yra ir daug sudėtingesnių procedūrų, priklausomai nuo šalies“, – aiškino KTU profesorė.
Dėl to, anot jos, natūralu, kad valstybės tarnautojui keliami reikalavimai yra aukštesni nei paprastam darbuotojui.
„Ar mes norime sutikti tokius valstybės tarnautojus, kurie niekuo nesidomi, nesistengia tobulėti, ar norime turėti tuos, kurie nebijo iššūkių, kurie priima sprendimus?
Čia tas pats, lyg paklausčiau, ar jūs norėtumėte eiti pas tą gydytoją, kuris išlaiko egzaminą, ar pas tą, kuris mokėsi, bet neišlaikė egzamino?
Turbūt eisite pas tokį specialistą, kuris turi kvalifikaciją pagrindžiančius įrašus“, – pažymėjo E.Vaidelytė.
