Nusikalstamumas mažėja
Iš viso per 2022 m. Vilniaus apskrityje buvo užregistruota apie 25 tūkst. nusikalstamų veikų. Nors skaičius atrodo didelis, jis apima visas nusikalstamas veikas – nuo vagysčių, sukčiavimo, smurto artimoje aplinkoje iki kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tiesa, šių metų tendencijos palankios – nusikalstamų veikų Vilniaus apskrityje sausio-liepos mėnesiais užregistruota 1,3 tūkst., arba 4,6 proc. mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.
„Nusikalstamumo rodikliai mažėja ir rodo, kad šiandien Vilnius yra tarp saugiausių Europos sostinių ir vietiniams, ir turistams. Visgi tai yra ne tik policijos, bet ir kiekvieno pilietiško miesto gyventojo bei svečio nuopelnas. Kuo didesnė dalis žmonių elgiasi pagal teisės ir moralės normas, tuo bendras visuomenės saugumo jausmas didėja“, – teigia Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Marek Gulbinovič.
Jo teigimu, per pastaruosius metus saugumas Vilniaus mieste stiprėjo keleriopai. Štai prieš 10 metų Lietuvos sostinėje būdavo apie 120–130 nužudymų per metus, 2022 metais – 24, o šiemet – 11. Nors Vilniuje vis dar pasitaiko sunkių ar brutalių nusikaltimų, jie yra itin reti, už juos dažnesni – buitiniai konfliktai. Pasak policijos atstovo, bendroji tendencija aiški: Vilniuje mažėja sunkių ir apysunkių nusikaltimų, gatvėse yra vis saugiau, tačiau daugėja pažeidimų, susijusių su smurtu šeimoje, vagystėmis ir elektroniniu sukčiavimu.
Saugiausi Vilniaus rajonai
„Darnu Group“ inicijuoto sostinės gyventojų tyrimo duomenimis, geriausiai saugumas yra vertinamas Rasų (7,6 balo), Verkių ir Žvėryno seniūnijose (po 7,5 balo). Prasčiau už Vilniaus vidurkį (6,9) šią situaciją vertina tie miesto gyventojai, kurie gyvena Karoliniškėse (6,1), Naujininkuose ir Šeškinėje (5,9 balo).
Vilniečių požiūriu, saugiausia gyventi Žvėryne ir Senamiestyje – taip mano po 10 proc. apklaustųjų, antroje vietoje tarp rajonų – Pilaitė ir Antakalnis – tai, kad šie rajonai yra saugiausi, mano po 5 proc. apklaustųjų.
„Senieji Vilniaus rajonai, tokie kaip Žvėrynas ar Antakalnis, dažnai saugumo aspektu vertinami geriau, nes ten stovi daugiau privačių namų, gyvena daugiau vyresnių žmonių. Be to, yra susiformavusios stipresnės bendruomenės, jų saugumo ir pilietiškumo tradicijos, kas kuria gerą rajono įvaizdį“, – sako M. Gulbinovič. Anot jo, lyginant su miegamaisiais rajonais –pastaruosiuose gyvena daugiau gyventojų ir jaunimo, kuris iš prigimties yra smalsus ir linkęs ieškoti nuotykių, kurie kartais prasilenkia su įstatymu.
Dar vienas aspektas, policijos atstovo manymu, yra tas, kad kai kuriuos rajonus, pavyzdžiui, Naujamiestį, Pašilaičius ar Šeškinę kartais lydi ir bloga reklama – plačiai nuskambėję vienetiniai ir išskirtiniai atvejai. Prastas šleifas rajoną nulydi ir tuomet, kai bendruomenės viešai kelia opias problemas ir pageidauja pirma viešumo, o ne efektyvaus problemos sprendimo.
„Vilnius yra didmiestis, kuriame gali pasitaikyti visko, todėl susidūrę su iššūkiais, gyventojai visų pirma turi informuoti pareigūnus. Tuomet galima vykdyti realius pokyčius: atliekamas tyrimas, dažnėja patruliavimas, organizuojami reidai, prevencinės akcijos ir saugumo problemos sprendžiamos operatyviai“, – sako policijos atstovas.
Saugumui padeda technologijos ir bendruomenės
Kaip rodo duomenys, šiuo metu Vilniuje ištiriama apie 59 proc. užregistruotų nusikaltimų, siekiamas tikslas – padidinti šį skaičių iki 79 proc. ir daugiau. Policijos nuomone, prie šių tikslų galėtų padėti ir pilietiški gyventojai – įrengdami vaizdo kameras prie savo namų ar biurų. Taip padidėtų ir miesto saugumas, ir nusikalstamumo prevencija.
Šiuo metu saugumą Vilniuje užtikrina apie 400 vaizdo kamerų, kurios sujungtos į vieną didelį tinklą – didesnę jų pusę įrengė savivaldybė, likusioji dalis yra ant privačių pastatų. Vaizdas iš kamerų keliauja į policijos komisariatą, čia yra analizuojamas, o maždaug 40 įvairios paskirties ekipažų kiaurą parą pasikeisdami budi Vilniuje ir yra pasirengę vykti į bet kokį iškvietimą – nuo neatsargiai manevruojančio vairuotojo iki šeimyninio konflikto ar netgi teroristinio išpuolio.
Vis tik, kaip rodo „Darnu Group“ tyrimas, akivaizdžios vaizdo kamerų reikšmės gyventojai dar nepastebi ir iki galo neįvertina. Štai tik 15 proc. apklaustųjų mano, kad jų rajono gatvėse ir kiemuose įrengta pakankamai vaizdo stebėjimo sistemų. Be to, tyrimas parodė, kad vos 22 proc. Vilniaus gyventojų mano, kad jų rajono kiemai ir gatvės yra gerai apšviestos.
Anot „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorės Akvilės Liaudanskienės, modernios vaizdo kameros, kurios įrengiamos naujai statomuose kvartaluose, atlieka prevencinį darbą ir saugo nuo ilgapirščių, tačiau tuo pačiu metu palengvina policijos tyrėjų darbą atsitikus nelaimei. Svarbios ir sutvarkytos gatvės bei geras apšvietimas, kuris leidžia išvengti pavojų, kuomet į atokias vietas renkasi įtartinos kompanijos, galinčios sudrumsti ramią ir taikią kasdienybę.
„Vilnius yra saugus, modernus ir nuolat besivystantis miestas, tačiau saugumas rajonuose priklauso ne tik nuo policijos darbo, bet ir nuo teisingo erdvių planavimo ir saugumo technologijų diegimo gyvenamosiose miesto zonose: vaizdo stebėjimo, apšvietimo. Visgi, kaip mūsų praktika rodo, bene svarbiausias veiksnys yra pilietiška ir aktyvi bendruomenė, gebanti laiku identifikuoti potencialias grėsmes. Esminė mūsų – vystytojų ir valdžios institucijų – užduotis yra ją įgalinti suteikiant visus reikalingus įrankius būti aktyviais, rūpintis savimi ir kaimynais“, – sako įmonės atstovė.
Tyrimą „Gyvenimo kokybė“ atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri apklausė 1024 respondentus, reprezentuojančius visus Vilniaus gyvenamuosius rajonus. Tyrimas atliktas 2023 m. pirmąjį pusmetį. Šis tyrimas tęsia „Darnu Group“ 2020 m. atliktą „Laimingiausio rajono“ tyrimą, kuriame paaiškėjo vilniečiams svarbiausi kokybiško mieste kriterijai: susisiekimas, saugumas, švara ir tvarka, žaliosios ir laisvalaikio erdvės bei paslaugų pasiūla.
