Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, kaip karo ar bet kokios kitos ekstremalios situacijos atveju vyktų vilniečių išvykimas iš sostinės, ką kiekvienas turi žinoti ir padaryti jau dabar bei ko turėtų imtis pati Vilniaus miesto savivaldybė, kad gyventojų evakuacija būtų sklandesnė.
Kur judėti?
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad ekstremalios situacijos atveju evakuacija iš Vilniaus būtų neįmanoma – anot jo, užtenka pasižiūrėti, kaip atrodo išvažiavimas iš miesto eilinę dieną piko metu.
„Iš esmės yra du išvažiavimai iš Vilniaus – dvi juostos Savanorių prospekte ir pro Gariūnus palikta viena juosta į pagrindinę magistralę. Matome, kad ir standartinėmis dienomis yra užsikimšimas, tai jeigu būtų panika – viskas sustotų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo A.Skvernelis.
Savo ruožtu buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys teigė, kad jeigu kiltų sostinės gyventojų panika ir jeigu šalies tarnybos bei patys civiliai nežinos, ką jie turi daryti, tuomet iš tiesų gali kilti bėdų – esant skubiam išvažiavimui, sostinės gatvės užsikimš.
Kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt A.Navys pastebėjo, kad išvažiavimų iš Kauno miesto yra daug, o pačios gatvės yra plačios, kelių iš Klaipėdos taip pat yra daug, o šalia jūra.
Tuo metu išvažiavimas iš Vilniaus, esant būtinybei evakuotis, būtų problematiškas: sostinė turi vieną geležinkelį ir maksimaliai du kelius į Vakarus, o patys keliai – siauri, Vilnius – žemumoje.
„Jeigu visi gyventojai vienu metu pajudėtų automobiliais, be abejo, šie keliai būtų užkimšti. Vadinasi, klausimas yra toks – kaip tvarkingai organizuoti gyventojų išvažiavimą, jeigu to prireiktų“, – kalbėjo A.Navys.
Pirmiausiai, anot karininko, turi būti parengta tvarkingos evakuacijos schema, o šalies tarnybos turi konkrečiai žinoti, kaip turėtų palydėti žmones iš miesto, ką jiems pasakyti.
Tačiau svarbiausia, pasak A.Navio, kad patys gyventojai žinotų elementarius dalykus, kaip palikti miestą – ir tik jeigu to iš tiesų reikėtų.
Karininkas pastebėjo, kad vien dėl didesnės informacinės atakos gyventojus ištinka panika, todėl gyventojų švietimas – ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje – turi būti prioritetas.
„Didžiausia bėda yra ne evakuacija ir ne keliai, bet mūsų žmonių sąmonė. 89 proc. mūsų gyventojų tiki visokiomis driežažmogių teorijomis – pagal „Eurostato“ duomenis, 89 proc. mūsų gyventojų nepasitikslina informacijos, kurią jie sužino socialiniame tinkle.
Reiškia, kad devyni žmonės iš dešimties tiki viskuo, kas yra pranešama. Pradžioje reikėtų labai intensyviai padirbėti šiuo klausimu, kad žmonės nepradėtų panikuoti ir neužkimštų išvažiavimo iš miesto, kai to nereikia“, – pabrėžė jis.
Kur ieškoti informacijos?
A.Navys atskleidė šiuo metu bandantis inicijuoti civilinės saugos pratybas visos Lietuvos mastu, kurių metu, negąsdinant gyventojų, būtų bandoma pasiruošti ekstremalių situacijų atvejams.
Tačiau tuo pačiu A.Navys siūlo įgyvendinti ir kitokią idėją – visiems gyventojams į pašto dėžutes atsiųsti po informacinį lapelį, kuriame būtų išdėstyta, ką jie turėtų daryti, kai išgirsta įspėjamąją sireną.
Pirminė informacija, kaip civiliams reikėtų elgtis gavus perspėjimo pranešimą, yra nurodyta Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72.lt
„Susikaupkite ir pasistenkite nusiraminti. Įsijunkite televizorių ir radiją, kad girdėtumėte pranešimus, kaip elgtis. Išklausę informaciją apie įvykusią ar artėjančią nelaimę, vadovaukitės pateiktais nurodymais. Be ypatingos priežasties niekur nevykite.
Jei privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris ir atlikite įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms. Automobilyje įsijunkite radiją. Klausykitės tolesnių pranešimų ir rekomendacijų.
Išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos. Stenkitės be būtino reikalo neskambinti artimiesiems, draugams, pažįstamiesiems mobiliojo ryšio telefonais“, – nurodoma internetinėje svetainėje.
Visgi, A.Navys įsitikinęs, kad panikos apimti gyventojai pamirštų institucijų rekomendacijas ar kur jų reikėtų ieškoti, todėl tokie informaciniai lapeliai galėtų padėti nusiraminti ir suprasti, kokių tolesnių veiksmų jis turėtų imtis.
„Pirmiausiai reikia pasirūpinti savo saugumu ir išgyvenamumu. Kitaip sakant, jeigu krenta ant galvos raketos, tai saugoti save, ieškoti priedangos“, – nurodė jis.
Kur slėptis?
Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, institucijos šalies gyventojams rekomenduoja kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį ar rūsį ir ten pasislėpti.
A.Navio teigimu, kalbėdami apie priedangas, visi mini slėptuves, bunkerius – kurių iš esmės civiliams Lietuvoje nėra. Anot karininko, gyventojams pasislėpti užtektų daugiabučių rūsių.
„Visi sovietinės statybos namai buvo statomi būtent taip, kad turėtų rūsius, kurie galėtų atlaikyti smūgį, pataikymą. Tuo metu Sovietų Sąjunga, kaip visada, ruošėsi kariauti – kariauja ir dabar. Bet mes turime tuos rūsius.
Tad pirmas dalykas, kurį reikia pasakyti žmonėms – išsivalykite savo sandėliukus. Mūsų rūsiai dažniausiai būna užversti“, – pastebėjo A.Navys.
Anot jo, sovietinės statybos namai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje po savimi turi visą tinklą rūsių. Tinkamas slėptis rūsys turi turėti du išėjimus, langelį, pro kurį patektų oras.
„Jeigu yra vienas išėjimas – blogai, nes jeigu jį užvers, tai taps nebe priedanga, bet kapas“, – pabrėžė jis.
Ko nedaryti?
Jeigu valstybės institucijos vis dėlto praneštų, kad gyventojai turi palikti miestą – ar dėl atominės elektrinės avarijos, ar dėl stichinių nelaimių, tuomet turi būti konkrečiai pasakoma, kaip gyventojams evakuotis tvarkingai.
Šiuo atveju ir išryškėja evakuacijos pratybų poreikis – tiek gyventojams, tiek tarnyboms.
„Bėda ta, kad jeigu žmonės nemąsto ir negalvoja, tai kiek tu jiems ką besakysi, jie vis tiek lėks kaip akis išdegę. Šiuo atveju švietimas, kartojimas yra būtinas, ypač mūsų tarnyboms, kurios tą tvarką ir turėtų užtikrinti“, – dėstė jis.
A.Navys prisiminė savo patirtį Kijeve antrosios Rusijos puolimo bangos metu, kai buvo laukiama, kad rusai panaudos cheminį ginklą.
„Visos gatvės, visi išvažiavimai iš Kijevo buvo padaryti į vieną pusę – į išvažiavimą. Viskas vyko tvarkingai, net vykstant karui ir laukiant cheminės atakos“, – kalbėjo A.Navys.
„Taip, žmonės panikuoja, kai yra minia, ji nemąsto, nes apima emocijos, bet nereikia galvoti, kad tai nevaldoma gyvulių banda, kuri vieni kitus sutryps. Reikia žmonėms pasakyti, ką jiems daryti“, – pabrėžė jis.
Pratybų svarba
Evakuacijos pratybų svarbą kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt pabrėžė ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Jo manymu, evakuojantis iš Vilniaus tikrai kiltų chaosas, tačiau situaciją būtų galima bandyti pataisyti, jeigu būtų surengtos rimtesnės pratybos sostinės gyventojams.
„Mano žiniomis, iki praeitų metų pratybos Vilniaus savivaldybėje buvo labai fiktyvios. Kaip pavyzdys, paima kokius 50 statistų, perveža iš vieno taško į kitą, ir tai būdavo pratybos. O tokių rimtai suplanuotų, su numatytais srautais pratybų nebuvo“, – pastebėjo V.Malinionis.
Be to, V.Malinionio manymu, pratyboms būtų galima sukurti kompiuterizuotas simuliacijas – kol kas, jo žiniomis, kompiuterizuotas programas į pagalbą pasitelkia tik Lietuvos kariuomenė.
Atsargos pulkininkas taip pat pabrėžė, kad valstybė visiškai nedirba su sostinės bendruomenėmis.
„Vilniaus gyvenamųjų kvartalų bendruomenės nieko nežino, nors jos galėtų, pavyzdžiui, organizuotis evakuacijai kaip bendruomenė. Jeigu jie susistygiuotų, tai policija, kuri organizuotų maršrutų judėjimus, galėtų jiems atitinkamą maršrutą suplanuoti, kad nesusidarytų spūstys.
Keliai, arterijos taip greitai nebūtų pastatytos, bet organizacinėmis priemonėmis situaciją galima ženkliai pagerinti“, – pabrėžė jis.
Tačiau tam, kad situacija iš tiesų pagerėtų, reikia, kad kažkas iš tiesų imtųsi lyderystės ir konkrečių veiksmų.
„30 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo šita sritis buvo absoliučiai apleista. O dabar esame susidūrę su tokia neveiklumo kultūra. Reikia keisti požiūrį į šiuos dalykus, nes tam, kad pasikeistų darbo kultūra, turi atsirasti lyderystė, kažkokie proveržiai.
O jeigu mes tik padejuojame, o viskas vyksta, kaip buvę, tai nieko labai greito nesitikėkime.
Grėsmės yra, todėl reikia spausti mūsų lyderius, kad jie rodytų pavyzdį ir keistų darbo kultūrą“, – įsitikinęs V.Malinionis.
Turi parengtą evakuacijos aprašą
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas pabrėžė, kad bet koks didelis miestas dėl milžiniškų automobilių srautų ir logistikos procesų evakuacijos metu susidurtų su sunkumais.
„Didžiausi iššūkiai evakuacijos metu būtų susiję su viešosios tvarkos palaikymu ir sklandžiu gyventojų judėjimu, vadovaujantis sąmoningumo, drausmės ir tarpusavio pagalbos kriterijais. Šių iššūkių suvaldymui evakuacijos atveju daugiausia darbo tektų policijai, šauliams ir kariuomenei“, – naujienų portalui lrytas.lt nurodė G.Grubinskas.
Visgi, G.Grubinskas patikino, kad Vilniaus savivaldybė turi parengtą gyventojų evakavimo ir laikino apgyvendinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame, anot jo, numatyti ir galimi gyventojų evakavimo keliai.
„Tačiau reikia turėti omenyje, kad iki įvykstant nelaimei ar karo atvejui niekas nežino, koks bus užterštumas, kokia meteorologinė situacija ir kitos aplinkybės, todėl iš anksto paskelbtos tikslios rekomendacijos realaus pavojaus atveju gali neatitikti tuo metu būsiančių aplinkybių ir net klaidinti gyventojus“, – dėstė jis.
Tikslios rekomendacijos ir nurodymai gyventojams būtų skelbiami pagal susidariusią situaciją, o bendro pobūdžio informacija apie pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms šiuo metu yra skelbiama puslapyje www.lt72.lt.
Tuo pačiu G.Grubinskas nurodė, kad civilinės saugos pratybos vykdomos kasmet, jos būna skirtingų lygių: kompleksinės, funkcinės arba stalo. Anot jo, per metus savivaldybė organizuoja ir/ar dalyvauja 3–4 įvairaus lygio pratybose.
Stalo pratybos – tai detalus pratybų aprašyme pateikto ekstremaliojo įvykio ar situacijos valdymo aptarimas, kuriame dalyvaujantys civilinės saugos sistemos subjektų atstovai tarpusavyje tikslina, tobulina ir derina reagavimo ir padarinių šalinimo veiksmus.
Sostinės atstovas nurodė, kad paskutinį kartą Vilniaus savivaldybė tokiose pratybose dalyvavo spalio 17 ir 19 dienomis, tai buvo valstybės lygio stalo pratybos „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai užtikrinant šilumos sektoriaus veiklos tęstinumą gresiant ar susidarius ekstremaliajai energetikos padėčiai dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ir (ar) gedimų arba visiško nutraukimo“.
Funkcinės pratybos skirtos atskiroms funkcijoms ar procedūroms (pavyzdžiui, gyventojų švarinimas) įvertinti, tobulinti ir mokytis jas vykdyti.
Spalio 11 dieną buvo vykdomos savivaldybės lygio funkcinės pratybos „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų surinkimo punktų aktyvavimas avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje atveju“.
Kompleksinės pratybos vyksta rečiau, jos skirtos patikrinti ir tobulinti gebėjimus valdyti tam tikrą ekstremaliąją situaciją.
Pavyzdžiui, 2021 metų spalį vyko savivaldybės lygio kompleksinės pratybos „Vilniaus mieste veikiančių civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas veikti galimos branduolinės avarijos Baltarusijos AE atveju“.
