„Ieškomos teritorijos, kuriose būtų galima išvystyti tokio miestelio statybas, nes čia kalbame apie keliasdešimt daugiabučių namų pagal Vokietijos standartą“, – LRT radijui antradienį teigė V. Benkunskas.
„Vilniaus miestas yra išvystytas, bet tam tikros teritorijos miesto pakraščiuose galėtų būti panaudojamos tokio miestelio sukūrimui“, – kalbėjo meras.
Visgi, kaip teigė V. Benkunskas, visa tokio miestelio infrastruktūra turėtų būti kuriama nuo nulio.
„Reikalingos ir visos viešosios paslaugos, kadangi atvažiuotų kariai su šeimomis – reikalingos ir švietimo, ugdymo naujos patalpos, turbūt ir sveikatos priežiūros įstaigos. Ta infrastruktūra turėtų būti kuriama nuo nulinės stadijos“, – teigė meras.
Jis taip pat pažymėjo, jog 2 tūkst. karių su šeimomis apgyvendinimas Vilniuje kol kas yra Krašto apsaugos ministerijos (KAM) lūkestis, o pats sprendimas dar tik bręsta.
„Kol kas diskusija dabar tikrai yra pradinėje stadijoje, galbūt bus apsispręsta iš ministerijos ir kariuomenės pusės, kad Vilniuje, visgi, nebus kuriama tokia infrastruktūra ir toks miestelis. Bet jei toks poreikis būtų, miesto savivaldybė ieškotų ir teritorijų, ir kaip prisidėti su visais komunikacijų tinklais, infrastruktūra, keliais, susisiekimu ir pan., kad kuo greičiau tokia teritorija galėtų funkcionuoti“, – pridūrė V. Benkunskas.
Ruklos seniūnė: infrastruktūros kol kas nėra
LRT radijo laidoje antradienį taip pat kalbėjusi Ruklos seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė pažymėjo, kad su esama miestelio infrastruktūra brigados kariai greičiausiai apsigyventi Rukloje negalėtų.
„Ar galėtume apgyvendinti miestelyje – greičiausiai ne. (…) Norint prisikviesti žmonių, turi būti paruošta infrastruktūra, nes realiai dabar nieko nėra“, – teigė V. A. Karoblienė.
„Šiuo metu rotacija gyvena konteineriuose, visas jų maitinimas, veikla ne tarnybos metu yra palapinėse. Kol kas, kelinti metai, tai niekaip nėra pasikeitę“, – pridūrė ji.
Visgi, kaip atkreipė dėmesį V. A. Karoblienė, kariuomenė, esant poreikiui, galėtų plėsti savo teritorijos ribas.
„Kariuomenė, manau, turi galimybes plėsti savo teritorijos ribas, tikrai galima būtų, gandų lygyje – galbūt ir yra numatyta plėstis“, – sakė Ruklos seniūnė.
Kaip anksčiau pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, į Lietuvą atvyksiantys Vokietijos brigados kariai bus apgyvendinti Rukloje, Rūdninkuose ir Vilniaus mieste. Ministras patvirtino, kad vokiečių kariai bus apgyvendinti Vilniaus miesto teritorijoje, tačiau detalizuoti, kurios vietos konkrečiai yra numatytos – nenorėjo.
A. Anušauskas taip pat pabrėžė, kad dėl vokiečių šeimoms skirtos civilinės infrastruktūros su Vokietija dar turės būti pasirašyta tarpvalstybinė sutartis.
Kaip anksčiau teigė ministras, didžioji Vokietijos brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota jau 2026 metais.
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje viešėjęs B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, tuomet gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, itin reikšmingai prisidedančių prie regiono saugumo užtikrinimo. Tarp svarbiausių Lietuvos ir Vokietijos karinio bendradarbiavimo krypčių – bendros pratybos ir bendras dalyvavimas tarptautinėse operacijose, Lietuvos prisijungimas prie Vokietijos vadovaujamos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos.
