Kas įvyko?
Penktadienį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Jordanijos pateiktą rezoliuciją, kuria raginama nedelsiant sudaryti „ilgalaikes, tvirtas ir tvarias humanitarines paliaubas“ tarp Izraelio pajėgų ir „Hamas“ konflikto zonoje Gazos Ruože, kitaip tariant – paragino Izraelį nutraukti ugnį.
Rezoliucijoje taip pat reikalaujama, kad Gazos Ruože įstrigusiems civiliams gyventojams „nuolat ir netrukdomai“ būtų teikiamos gyvybiškai svarbios prekės ir paslaugos.
Pasipiktinę, kad šioje rezoliucijoje konkrečiai neįvardijami spalio 7 dienos teroristinių išpuolių kaltininkai – grupuotė „Hamas“, neminimi „Hamas“ paimti įkaitai, JAV ir Kanados atstovai pasiūlė rezoliucijos pataisą, kuria aiškiai būtų įvardyti ir pasmerkti „Hamas“ veiksmai bei reikalaujama paleisti pagrobtus žmones.
Tačiau šiai rezoliucijos pataisai pritarta nebuvo.
Tuo metu už pačią rezoliuciją, raginančią nutraukti ugnį Gazos Ruože, balsavo 120 šalių, 45 susilaikė ir 14 balsavo „prieš“.
„Prieš“ Izraelio interesams prieštaraujančią rezoliuciją pasisakė vos keturios Europos Sąjungos (ES) šalys – Austrija, Vengrija, Čekija ir Kroatija.
Aštuonios ES valstybės pritarė Izraelio raginimui nutraukti kovos veiksmus, tuo metu Lietuva, kaip ir likusios 14 ES valstybių, nuo šio balsavimo susilaikė.
Turi paaiškinimą
Lietuvos Nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose R.Paulauskas komentare naujienų portalui lrytas.lt argumentavo, kad Lietuva susilaikė todėl, jog nebuvo pritarta rezoliucijos pataisai, smerkiančiai „Hamas“ veiksmus.
„Lietuva, kaip Europos Sąjungos valstybė, kartu su JAV, Jungtine Karalyste, Kanada bei kitomis šalimis siekė, kad Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija nedviprasmiškai pasmerktų „Hamas“ bei kitų grupių teroristinius išpuolius, reikalautų skubaus įkaitų išlaisvinimo, o taip pat pabrėžtų visų civilių gyventojų humanitarinę apsaugą bei poreikius“, – aiškino R.Paulauskas.
Ambasadoriaus teigimu, Lietuva aktyviai parėmė Kanados bei įvairių pasaulio regionų valstybių teiktą Generalinės Asamblėjos rezoliucijos pataisą, kurioje buvo įtvirtinti šie esminiai reikalavimai.
„Tai, kad Izraelio saugumo užtikrinimas nebuvo atspindėtas, yra svarbus spalio 27 d. priimtos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos trūkumas.
Manome, kad toks Jungtinių Tautų dokumentas negali riboti ir Izraelio teisės, laikantis nustatytų tarptautinės humanitarinės teisės normų, užtikrinti savo teritorijos ir gyventojų saugumą“, – nurodė jis.
R.Paulauskas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems visas pastangas taikiam konflikto Artimuosiuose Rytuose sureguliavimui.
„Tuo pačiu, sieksime ir toliau išlaikyti dėmesį ir reikalingą svarbią kitų regionų valstybių paramą Ukrainą remiančioms Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoms“, – patikino ambasadorius.
„Lietuvos diplomatija testo neišlaikė“
Tiesa, dar pirmadienį „gėdinga“ šią JTO rezoliuciją pavadinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad Lietuvos ambasadorius šiame balsavime galėjo balsuoti „prieš“, o ne susilaikyti.
„Jeigų būtų buvusi priimta Kanados pataisa, kuri bandė įvesti „Hamas“ aspektą – tai (Lietuvos, – aut.past.) susilaikymas būtų visiškai adekvatus veiksmas, o dabar aš manau, kad buvo galima balsuoti ir prieš rezoliuciją“, – kalbėdamas su lrytas.lt pripažino jis.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius buvo dar griežtesnis, pabrėžęs, kad Lietuvos diplomatija neišlaikė svarbaus egzamino, nes susilaikymas nereiškia balso „prieš“.
„Mano versija yra tokia, kad mes tiesiog neturime jokios pozicijos, ir tada lengviausia yra balsuoti taip, kaip dauguma.
Dauguma ES valstybių taip ir balsavo – susilaikė. Buvo kelios, kurios balsavo „už“, ir buvo keturios, kurios balsavo „prieš“. Tai kai neturi aiškios pozicijos, yra nuėjimas lengviausiu keliu – toks mano paaiškinimas“, – portalui lrytas.lt sakė M.Laurinavičius.
Jis Lietuvos sprendime šiame balsavime susilaikyti pasigedo strateginio mąstymo, tačiau abejoja, kad Lietuvos įvaizdžiui tai pakenks – esą šituo atžvilgiu mes tiesiog niekuo neišsiskyrėme.
„Platesniame kontekste sakyčiau, kad tai yra strateginio mąstymo trūkumas, strateginių savo tikslų trūkumas.
Žiūrint strategiškai, Lietuvai yra du dalykai: vienas yra moralinė pozicija, tai toje situacijoje, kur mes esame Ukrainos karo kontekste, mūsų pačių saugumo kontekste, manau, mes tiesiog neturime prabangos leisti Jungtinėms Tautoms elgtis taip, kaip Rusija elgiasi kad ir Ukrainos atžvilgiu, o gali elgtis ir mūsų atžvilgiu, kai iš esmės, kaip rašė L.Kasčiūnas, bandoma sukeisti vietomis žudiką ir auką, arba mažų mažiausiai juos sulyginti.
Tokių rusiškų metodų mes sau leisti negalime – mes esame priklausomi nuo taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos, o tokia rezoliucija iš esmės griauna tą pasaulio tvarką, nes ji, kad ir netiesiogiai, bet teisina terorizmą“, – vertino M.Laurinavičius.
