„Skirtingai nuo E. Bajarūno atvejo, ambasadoriaus NATO D. Matulionio atveju tokia tyrimo komisija buvo sukurta, vadinasi, galima tai padaryti. Ji apklausė ne tik kitus darbuotojus, ji apklausė ir patį ambasadorių, čia skirtumas nuo elgesio su E. Bajarūnu“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Dvigubi standartai niekada nėra geras būdas spręsti konfliktus“, – sakė A. Skaisgirytė.
Nors Vyriausybės kanceliarija pranešė nepriklausomo patikrinimo dėl E. Bajarūno nepradėsianti, A. Skaisgirytė teigia, kad prezidentas tokio tyrimo vis dar laukia.
„Prezidentas laukia nepriklausomo tyrimo, kuris būtų atliktas pagal visas institucines tvarkas. Jeigu žmogus yra kaltinamas kažkuo, tas kažkas turi būti ištirta, įrodyta ir pateikta išvada. Tai prezidentas gavęs tokią išvadą galėtų toliau spręsti dėl E. Bajarūno likimo. Dabar tiesiog nėra medžiagos, kuri leistų prezidentui vienaip ar kitaip apsispręsti“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Laukti galima tiek, kiek reikės, kol viskas bus atlikta pagal taisykles“, – akcentavo ji.
Pasak prezidento patarėjos, jeigu E. Bajarūno prašymas nebus patenkintas ir nepriklausomas patikrinimas nebus atliktas, tai bus blogas precedentas ateičiai.
„Jeigu žmogų galima nuteisti linčo teismu viešoje erdvėje nieko neįrodant instituciškai, tai yra blogas precedentas ateičiai. Vis dėlto prezidentas nori būti teisingas visiems. Ir jeigu jam būtų, kaip priklauso, pateikti įrodymai dėl E. Bajarūno mobingavimo darbuotojų ar panašiai, jis atitinkamai ir spręstų“, – sakė A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėja taip pat pripažįsta, kad susidariusi situacija kenkia tarptautiniam Lietuvos prestižui.
„Prezidentas yra tos nuomonės, kad ši situacija labai kenkia Lietuvos tarptautiniam prestižui, kad tarptautiniam prestižui žala jau yra padaryta, kadangi visi stebi tą situaciją, tai nėra kažkoks mūsų vidinis veiklos laukas“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Šiuo metu Londone dirba mūsų laikinųjų reikalų patikėtinė, ji dar kurį laiką gali dirbti. Tai nėra taip, kad ambasada yra neveiksni, ambasada toliau funkcionuoja, tačiau, žinoma, kad be ambasadoriaus ambasados funkcionavimas nėra pilnavertis“, – taip pat pažymėjo ji.
ELTA primena, kad Vyriausybės kanceliarija tikina nepradėsianti tarnybinio patikrinimo dėl to, ar prieš mobingu kaltinamą ambasadorių Eitivydą Bajarūną nėra vykdomas psichologinis smurtas.
„Pagal teisės aktų nuostatas (Vyriausybės kanceliarijos nuostatus bei Diplomatinės tarnybos įstatymą) Vyriausybės kanceliarijai nėra suteikti įgaliojimai atlikti tyrimą“, – teigiama Vyriausybės komunikacijos departamento atsakyme Eltai.
URM pranešė, kad ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai nuo spalio 19 d. sustabdo ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.
Pats mobingu kaltinamas ambasadorius yra paprašęs atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą, ar prieš jį nėra vykdomas psichologinis smurtas. Diplomato kreipimesi keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai.
Primename, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Portalo paviešintose URM inspektorių ataskaitos detalėse kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl buvo siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.
Visgi šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukęs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra tiesiog reiklus vadovas. Todėl, pasak prezidento, tam tikros ambasadoje kilusios įtampos ir nesutarimai – natūralūs.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis stebėjosi prezidento užimta pozicija dėl mobingu kaltinamo ambasadoriaus. Pasak ministro, keista, kad G. Nausėda suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.
Ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
