„Išvados projektą, kurį mums reikės patvirtinti iki lapkričio 6 dienos, pavyks gauti jau šį antradienį. (...) ir tuomet tikrai labai laukčiau visų jūsų pasiūlymų, komentarų, pakeitimų ir pastebėjimų“, – posėdžio metu teigė apkaltos komisijos pirmininkas Arūnas Valinskas.
Pasak politiko, išvadą ketinama tvirtinti paskutiniąją komisijos darbo dieną – lapkričio 6-ąją.
Posėdyje buvo įgarsinta ir Seimo Teisės departamento išvada, kurioje teigiama, kad jau po apkaltos komisijos sudarymo viešoje erdvėje pasirodę R. Žemaitaičio pasisakymai negalės atsispindėti galutiniame komisijos vertinime. Visgi, Seimo teisininkai atkreipia dėmesį, kad komisija naujausius parlamentaro pasisakymus galės panaudoti kaip papildomą argumentaciją.
„Jeigu šios komisijos nuomone tie vėlesni teiginiai turi tam tikrą įrodomąją reikšmę, vertinant apkaltos iniciatorių nurodytus konkrečius Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmus ar pareiškimus, jie gali būti nurodyti kaip komisijos išvados argumentacijos dalis, bet ne kaip apkaltos pagrindas“, – Teisės departamento išvadą įgarsino A. Valinskas.
Ekspertai mato pagrindą apkaltai: R. Žemaitaičio pasisakymai šiurkščiai pažeidžia Konstituciją
Pirmadienį vykusiame komisijos posėdyje dalyvavęs advokatas Algimantas Šindeikis tikino manąs, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydus šiurkščiai pažeidė konstituciją ir Seimo nario priesaiką. Eksperto vertinimu, parlamentaro pareiškimus galima vertinti kaip neapykantos kurstymą prieš visą žydų tautą.
„Manau, kad tos formuluotės, kur Seimo narys Žemaitaitis įvardina visą žydų tautą kaip atsakingą už lietuvių tautos persekiojimą, už padarytus nusikaltimus, tai yra neapykantos kurstymas“, – posėdžio metu sakė A. Šindeikis.
Pasak advokato, tiek Lietuvos teismų, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikose yra analogiškų pavyzdžių, kuomet panašius naratyvus viešoje erdvėje skleidę asmenys buvo nuteisti už neapykantos kurstymą.
„Mano nuomone, paminėtos frazės yra neapykantos kurstymas ir tokia veikla šiurkščiai pažeidžia Konstitucijos 25 str. 4 dalį. Mano vertinimu, asmuo sulaužė priesaiką ir šiuo atveju, manyčiau, kad komisijos išvada galėtų būti tokia“, – teigė advokatas.
Į posėdį pakviestas istorikas Linas Venclauskas taip pat tikino, kad R. Žemaitaičio pasisakymus galima vertinti kaip antisemitinius.
„Atlikus analizę akivaizdu, kad ir antisemitinis, ir anti-izraelitieškas diskursas čia yra matomas. Vėlgi, folklorinis eilėraštukas gali būti nurašomas kaip tam tikra antisemitinė tradicija, kita vertus, turint omenyje kontekstą, ir žinant kaip jis baigėsi (...), tai iš principo atviru tekstu skatinama neapykanta“, – sakė L. Venclauskas, omenyje turėdamas R. Žemaitaičio cituotą eilėraštį.
„Tai šioje vietoje yra tokių apmąstytų, apgalvotų, bet labai akivaizdžiai prieš visuomenės grupes nukreiptų pasisakymų, pareiškimų“, – pridūrė jis.
Komisijos posėdyje dalyvavusi Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai yra pasikartojantys. Todėl ji daro prielaidą, kad parlamentaras viešoje erdvėje juos skleidžia sąmoningai.
„Kad tai nėra atsitiktinumas arba kažkoks nesąmoningumas rodo faktas, kad aš matau pasikartojamumą. Tai pasikartojamumas, kad tam tikros technikos yra pakartojamos, man leidžia daryti prielaidą, kad vis dėlto bent jau kažkokia dalimi yra suprantama, kas yra daroma“, – akcentavo R. Urbonaitė.
ELTA primena, kad spalio 19 d. Seimas pritarė specialiosios apkaltos komisijos prašymui skirti daugiau laiko įvertinti naujausius parlamentaro R. Žemaitaičio pasisakymus po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį. Komisijos sudėtį papildė ir trys opozicinių frakcijų atstovai – „darbietis“ Viktoras Fiodorovas, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalinosi antisemitiniais pareiškimais.
