Tokia „bestubure“ Lietuvos atstovų pozicija nusistebėjo ne tik ekspertai, bet ir patys valdantieji, pabrėžę, kad Lietuva neturi prabangos užmerkti akis tada, kai „bandoma sukeisti vietomis žudiką ir auką“.
Antradienį Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose (JT) ambasadorius Rytis Paulauskas paaiškino, kodėl buvo pasirinkta tokia pozicija.
Aštrūs ginčai
Penktadienį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Jordanijos pateiktą rezoliuciją, kuria raginama nedelsiant sudaryti „ilgalaikes, tvirtas ir tvarias humanitarines paliaubas“ tarp Izraelio pajėgų ir „Hamas“ konflikto zonoje Gazos Ruože, kitaip tariant – paragino Izraelį nutraukti ugnį.
Rezoliucijoje taip pat reikalaujama, kad Gazos Ruože įstrigusiems civiliams gyventojams „nuolat ir netrukdomai“ būtų teikiamos gyvybiškai svarbios prekės ir paslaugos.
Ragindamas šalis nares pritarti rezoliucijai, Egipto ambasadorius kalbėjo, kad „tiesos nereikėtų aiškinti ir detalizuoti, jeigu būtų taikomi vienodi, o ne dvigubi standartai“.
„Ne taikymuisi į civilius gyventojus, ne terorizmui, ne humanitarinės teisės pažeidimams, ne ligoninių ir medicinos centrų bombardavimui, ne vaikų žudymui, ne visų pagrindinių gyvenimo reikmenų atėmimui, ne prievartiniam perkėlimui, ne genocidui. Visi žmonės yra lygūs“, – nutraukti karo veiksmus Izraelį ragino Egipto atstovas.
Tuo metu JAV ambasadorė pasipiktino, kad šioje rezoliucijoje konkrečiai neįvardijami spalio 7 dienos teroristinių išpuolių kaltininkai – grupuotė „Hamas“, neminimi „Hamas“ smogikų paimti įkaitai.
„Praleidžiama, kas yra blogis. Tai suteikia priedangą „Hamas“ brutalumui ir jį sustiprina“, – argumentavo JAV atstovė.
Dėl to JAV ir Kanados atstovai pasiūlė rezoliucijos pataisą, kuria aiškiai būtų įvardyti ir pasmerkti „Hamas“ veiksmai bei reikalaujama paleisti pagrobtus žmones.
„Nėra mirties hierarchijos – bet kokia prarasta gyvybė yra tragedija. Tačiau pagrindinę priežastį, kodėl mes dabar apie tai kalbame, daugelis jau pamiršo, tarsi to nebūtų buvę – vos prieš dvi savaites „Hamas“ teroristai nužudė daugiau kaip 1400 izraeliečių“, – kalbėjo Kanados atstovas.
Visgi, šiai pataisai pritarta nebuvo – „už“ grupuotės „Hamas“ veiksmų pasmerkimą balsavo 88 šalys-narės, „prieš“ – 55, o susilaikė 23.
Pakistano atstovas savo ruožtu stebėjosi, kad kai „Izraelio įvykdytų nusikaltimų prieš palestiniečių tautą mastas yra toks milžiniškas, Kanados, šalies, garsėjančios teisingumo ir pusiausvyros principais, ambasadorius reikalauja įvardyti „Hamas“ veiksmus, bet nejaučia poreikio įvardyti Izraelio, nužudžiusio 7 tūkst. palestiniečių, veiksmų“.
Galiausiai „už“ rezoliuciją, raginančią Izraelį nutraukti ugnį, balsavo 120 šalių, 45 susilaikė ir 14 balsavo „prieš“. Izraelio atstovas tokį balsavimą pavadino „niekingu“ ir jį atmetė.
Šiai JTO rezoliucijai nepritarė vos keturios Europos Sąjungos (ES) šalys – Austrija, Vengrija, Čekija ir Kroatija. Aštuonios ES valstybės pritarė Izraelio raginimui nutraukti kovos veiksmus, tuo metu 15 ES valstybių nuo balsavimo susilaikė, tarp jų – ir Lietuva.
L.Kasčiūnas: Lietuva galėjo balsuoti „prieš“
„Gėdinga“ šią JTO rezoliuciją pavadinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad šis dokumentas iš esmės yra „nukreiptas prieš Izraelio teisę į savigyną prieš islamistinės „Hamas“ organizacijos teroristus“.
„Šia rezoliucija siekiama mažiausiai sulyginti, o geriausia sukeisti vietomis auką ir jos žudiką, iškreipiant tikrovę bei taip pridengiant nusikaltimus. Mums puikiai pažįstamas metodas, kurį nuolat taiko Rusija ir panašūs kruvini režimai“, – savo feisbuko paskyroje rašė L.Kasčiūnas.
Politikas pabrėžė, kad „Hamas“ nesiekia taikos, priešingai – siekia sunaikinti Izraelio valstybę, o į paliaubas eina tik norėdama atgauti jėgas ir vėl pulti žudyti.
„Hamas“ vadavietės yra po ligoninėmis, į Izraelį raketomis šaudoma nesirenkant taikinio, siekiant kuo didesnio civilių aukų skaičiaus iš mokyklų, vaikų darželių, klinikų, religinių objektų teritorijų. „Hamas“ šiurpiausių nusikaltimų sąrašas begalinis. Tačiau JTO Generalinė asamblėja net nemato reikalo jų pasmerkti, nes jos dėmesys ir neapykanta nukreipta į Izraelį“, – dėstė konservatorius.
Anot jo, Izraelio ir „Hamas“ karas išryškino gilumines bėdas Europoje ir parodė, kas ko vertas iš jos lyderių.
„Dvi Vakarų civilizacijos valstybės - Ukraina ir Izraelis - kariauja už savo išlikimą. (...) Šios besiginančios tautos ilgus amžius atsimins ne tik šiandieninius savo priešų veiksmus, bet labiausiai tai, o kur buvo jų draugai ir sąjungininkai, kai jiems jų labiausiai reikėjo“, – nurodė L.Kasčiūnas.
Visgi, viena iš šalių, nepasipriešinusių šios rezoliucijos priėmimui, buvo Lietuva – šalies ambasadorius JTO nuo balsavimo susilaikė.
Tačiau L.Kasčiūnas teigė didelės problemos dėl to nematantis, nors pripažino, kad „buvo galima balsuoti „prieš“.
„Lietuva nebalsavo ir „už“. Lietuva nepalaikė rezoliucijos. Europos ne kartą išsakyta pozicija yra labai aiškus „Hamas“ pasmerkimas už tai, kas įvyko, o tada jau galima kalbėti apie kažkokius humanitarinius dalykus – tačiau pirmiausiai pabrėžti Izraelio teisę į savigyną, kuri yra fundamentali.
Visgi, vieno iš tų ramsčių šioje rezoliucijoje nėra – apie „Hamas“ nė vieno žodžio nėra, jis nėra pasmerktas“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo L.Kasčiūnas.
Politikas teigė į šį balsavimą žiūrintis globaliau – ES nesuformulavo vieningos pozicijos. O tai, anot jo, atrodo itin keistai, kai dalies ES šalių vadovai atvažiuoja į Izraelį ir pasisako už koalicijos prieš „Hamas“ steigimą, tačiau paskui jų atstovai JTO balsuoja už rezoliucijas, kurios iš principo yra prieš Izraelio interesus.
„Jeigų būtų buvusi priimta Kanados pataisa, kuri bandė įvesti „Hamas“ aspektą – tai (Lietuvos, – aut.past.) susilaikymas būtų visiškai adekvatus veiksmas, o dabar aš manau, kad buvo galima balsuoti ir prieš rezoliuciją“, – pripažino jis.
Svorio turi
Tuo pačiu L.Kasčiūnas pastebėjo, kad JTO rezoliucijos, jeigu tai nėra kokios nors karinės intervencijos patvirtinimas, iš esmės yra tik diskurso klausimas, parodantis, kaip pasaulio bendruomenė vertinta tam tikrus procesus.
„Neslėpkime, kad vyksta kova dėl širdžių bei protų ir šiame „Hamas“-Izraelio konflikte. Istorija rodo, kad arabai šiame kontekste, kalbant apie rezoliucijų skaičių, turi didesnį palaikymą.
Nepamirškime, nuo ko viskas prasidėjo – nepamirškime kraupių žudynių, didžiausių nuo Holokausto laikų, kai kalbame apie žydų naikinimą. Tas įvyko.
Kai JT rezoliucijoje nelieka vietos net „Hamas“ paminėjimui, tų veiksmų brutalumui, natūralu, kad toks humanitarinės pauzės prašymas gali būti traktuotinas kaip, viena vertus, ne iki galo sąžiningas veiksmas, antra vertus, kaip galimybė tam pačiam „Hamas“ persigrupuoti, gauti daugiau resursų. (...)
Tad tokio pasaulinio, tarptautinio, viešo diskurso formavimasis irgi lieka labai svarbus – dėl to ta rezoliucija vienokio ar kitokio svorio vis tiek turi“, – įvertino L.Kasčiūnas.
Pritrūko stuburo?
Lietuvos laikyseną JTO sukritikavo ir politikos analitikas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius – jo teigimu, Lietuvos diplomatija neišlaikė svarbaus egzamino, o susilaikymas esą niekada nereiškia balso „prieš“.
„Mano versija yra tokia, kad mes tiesiog neturime jokios pozicijos, ir tada lengviausia yra balsuoti taip, kaip dauguma. Dauguma ES valstybių taip ir balsavo – susilaikė. Buvo kelios, kurios balsavo „už“, ir buvo keturios, kurios balsavo „prieš“.
Tai kai neturi aiškios pozicijos, yra nuėjimas lengviausiu keliu – toks mano paaiškinimas“, – portalui lrytas.lt sakė M.Laurinavičius.
Jis Lietuvos sprendime šiame balsavime susilaikyti pasigedo strateginio mąstymo, tačiau abejoja, kad Lietuvos įvaizdžiui tai pakenks – esą šituo atžvilgiu mes tiesiog niekuo neišsiskyrėme.
„Platesniame kontekste sakyčiau, kad tai yra strateginio mąstymo trūkumas, strateginių savo tikslų trūkumas. Žiūrint strategiškai, Lietuvai yra du dalykai: vienas yra moralinė pozicija, tai toje situacijoje, kur mes esame Ukrainos karo kontekste, mūsų pačių saugumo kontekste, manau, mes tiesiog neturime prabangos leisti Jungtinėms Tautoms elgtis taip, kaip Rusija elgiasi kad ir Ukrainos atžvilgiu, o gali elgtis ir mūsų atžvilgiu, kai iš esmės, kaip rašė L.Kasčiūnas, bandoma sukeisti vietomis žudiką ir auką, arba mažų mažiausiai juos sulyginti.
Tokių rusiškų metodų mes sau leisti negalime – mes esame priklausomi nuo taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos, o tokia rezoliucija iš esmės griauna tą pasaulio tvarką, nes ji, kad ir netiesiogiai, bet teisina terorizmą“, – vertino M.Laurinavičius.
Antras interesas, pasak politikos analitiko, yra labai aiškus – arba Lietuva yra su JAV, arba ne.
„Kitomis aplinkybėmis aš tikrai nesakau, kad mes visada privalome balsuoti kartu su JAV, bet tai yra karinio konflikto situacija. Ir šitoje karinio konflikto situacijoje, jeigu nėra ypatingai svarbių kitų Lietuvos interesų, mes tiesiog privalome balsuoti su JAV, nes tai yra mūsų saugumo klausimai“, – įsitikinęs M.Laurinavičius.
Politikos analitikas teigė apskritai abejojantis, kad Jungtinių Tautų egzistavimas šiandieniniame pasaulyje dar turi prasmę.
„Mano asmeniniu vertinimu, kad JTO tikrai galima ir reikėtų panaikinti, aš seniai taip maniau. Ir mano nuomonė nė kiek nepasikeitė“, – pažymėjo M.Laurinavičius.
Profesorius: balsavimai JTO – tuščio popieriaus gadinimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad tokio nevienareikšmiško JTO narių balsavimo rezoliucija sulaukė ir dėl savotiško jos keistumo.
„Ta rezoliucija buvo gana keistoka, ir jeigu jos galutiniame variante būtų pasmerkta „Hamas“ kaip teroristinė organizacija, manau, jai būtų pritarusios turbūt didesnė dalis valstybių.
Bet kadangi tos pataisos neleido priimti, arba, sakykim, ta pataisa nesulaukė pakankamo kiekio valstybių paramos, galiausiai gavosi taip, kad ypatingai Vakarų demokratinės valstybės, didelė dalis jų su tuo galutiniu tekstu be „Hamas“, kaip teroristinės organizacijos įvardijimo, tiesiog nenorėjo pritarti“, – vertino T.Janeliūnas.
Profesoriaus teigimu, iš esmės šios rezoliucijos idėja galėjo būti gera, kviečianti gelbėti ir saugoti gyvybes bei susilaikyti nuo perdėtos pievartos veiksmų, tačiau ji esą turėjo būti „adekvati“.
„Ir konstatuojanti, kad blogis yra blogis, ir terorizmas neturėtų būti ignoruojamas ar pridenginėjamas politiniais neutraliais žodžiais“, – portalui lrytas.lt sakė T.Janeliūnas.
Paklaustas, kaip vertinti ir tai, kad rezoliucijai nepritarė ir tokia šalis kaip Vengrija, politologas aiškino, kad kai kurios valstybės savo balsavimus gali apskaičiuoti ir taip, kad sulauktų tam tikros naudos.
„Net nelabai galima vieno atsakymo surasti. Vengrija galėjo tiesiog ieškoti būdų išsiskirti iš kitų Europos Sąjungos šalių, kurių didesnė dauguma buvo susilaikiusi. Kai kurios šalys galbūt žymiai kategoriškiau žiūri į tai, kad „Hamas“ nėra įvardijama kaip teroristinė organizacija.
Tie balsavimai nebūtinai atspindi labai tiesioginę poziciją, kuomet kalbame apie pačią temą, užfiksuotą rezoliucijoje, bet tai gali būti ir taktiniai motyvai – išsiskirti iš kažkokios valstybių grupės ar kai kuriais atvejais kaip tik pademonstruoti savo ryškesnę paramą vienoms ar kitoms šalims.
Apibendrinti visų balsavusių valstybių vienodai ir sudėti į vieną katilą, vargu, ar reikėtų“, – vertino T.Janeliūnas.
Tiesa, anot VU TSPMI profesoriaus, vargu, ar Lietuvos sprendimas šiame balsavime susilaikyti galėtų pakenkti jos tarptautiniam įvaizdžiui.
„Mes labai akivaizdžiai politiniais pranešimais rodome paramą Izraeliui, mūsų politikai tą deklaravo ne vieną kartą ir įvairiomis formomis. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas su kolegomis buvo nuskridęs į Izraelį, ir prezidentas labai aiškiai pasakė, kad Izraelis turi visas teises gintis.
Šioje vietoje aš manau, kad tie balsavimai Jungtinėse Tautose galiausiai tampa tuščio popieriaus gadinimais, nes galiausiai visi supranta, kad, esant tokiam susiskaldymui, JTO kažkokių universalių sprendimų tikrai nebus, o galiausiai Izraelis tikrai nesilaikys kažkokių rekomendacijų, kurios bus nepriimtinos jam pagal nacionalinius interesus“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Turi paaiškinimą
Lietuvos Nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose R.Paulauskas komentare naujienų portalui lrytas.lt argumentavo, kad Lietuva susilaikė todėl, kad nebuvo pritarta rezoliucijos pataisai, smerkiančiai „Hamas“ veiksmus.
„Lietuva, kaip Europos Sąjungos valstybė, kartu su JAV, Jungtine Karalyste, Kanada bei kitomis šalimis siekė, kad Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija nedviprasmiškai pasmerktų „Hamas“ bei kitų grupių teroristinius išpuolius, reikalautų skubaus įkaitų išlaisvinimo, o taip pat pabrėžtų visų civilių gyventojų humanitarinę apsaugą bei poreikius“, – aiškino R.Paulauskas.
Ambasadoriaus teigimu, Lietuva aktyviai parėmė Kanados bei įvairių pasaulio regionų valstybių teiktą Generalinės Asamblėjos rezoliucijos pataisą, kurioje buvo įtvirtinti šie esminiai reikalavimai.
„Tai, kad Izraelio saugumo užtikrinimas nebuvo atspindėtas, yra svarbus spalio 27 d. priimtos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos trūkumas.
Manome, kad toks Jungtinių Tautų dokumentas negali riboti ir Izraelio teisės, laikantis nustatytų tarptautinės humanitarinės teisės normų, užtikrinti savo teritorijos ir gyventojų saugumą“, – nurodė jis.
R.Paulauskas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems visas pastangas taikiam konflikto Artimuosiuose Rytuose sureguliavimui.
„Tuo pačiu, sieksime ir toliau išlaikyti dėmesį ir reikalingą svarbią kitų regionų valstybių paramą Ukrainą remiančioms Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoms“, – patikino ambasadorius.
