Apie tai R. Požėla kalbėjo ketvirtadienį susitikimo su Seimo opozicine Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.
Policijos vadovas tvirtino, kad pareigūnai, ieškodami efektyvesnių būdų kovai su narkotikų prekyba, platinimu jaunimo gretose, vyksta į susitikimus su mokyklų vadovais, su mokiniais.
Vis dėlto, kaip teigė R. Požėla, šiuo metu kalbėti apie atskirą specializuotą padalinį kovai su narkotikų platinimu nėra pagrindo. Jo įsitikinimu, policijos struktūrinė reforma, kuri šiuo metu aptarinėjama Seime, leistų sustiprinti kriminalinės policijos skyrius regionuose ir padėtų specializuoti pareigūnus konkrečiai kovai su narkotikais.
„Jaunimas nori svaigintis. Yra paklausa, visada atsiras ir pasiūla. Kokią pridėtinę vertę mums duotų perėjimas prie apygardų? Apjungę kriminalinės policijos pajėgumus, mes galėtume daugiau pareigūnų specializuoti, kryptingai dirbant pagal narkotikų liniją“, – „valstiečiams“ kalbėjo R. Požėla.
„Mažosios apskritys turi kriminalinės policijos skyrius, kurie susideda iš labai nedaug pareigūnų. Tiesiog fiziškai atskirti tuos pareigūnus, išimti iš bendro katilo ir vien tik juos orientuoti į narkotikus tokios galimybės neturime, tačiau, kai šitie mažieji padaliniai prisijungtų didžiųjų apskričių kriminalinės policijos padalinių, tai padalinio vadovas, turėdamas žymiai didesnį skaičių pareigūnų, galėtų optimaliau priimti sprendimus ir nukreipti pareigūnus ten, kur labiausiai reikia. Šiandien yra narkotikai, rytoj galbūt bus nepilnamečių problema“, – tęsė policijos generalinis komisaras.
Jis tvirtino nesutinkantis, kad panaikinus apylinkių inspektorius, neliko pareigūnų, kurie rūpintųsi jaunimo problemomis. R. Požėla patikino, jog iš dalies darbą su jaunimu perėmė bendruomenių pareigūnai.
„Jų turime 139 per visą Lietuvą“, – apie bendruomenių pareigūnus kalbėjo policijos vadovas.
R. Požėla pažymėjo, kad policijos pareigūnų skaičiaus mažėjimo tendencijos rodo, jog sistemos reforma yra būtina. 2015 m., policijos duomenimis, Lietuvoje dirbo 9156 policijos pareigūnai, o 2020 m. – 7849, pernai – 7537. Kaip nurodė, R. Požėla šiuo metu trūksta apie 1,2 tūkst. pareigūnų, o 40 proc. dirbančiųjų turi teisę išeiti į pensiją.
„Gera žinia šiais metais. Dėl įvairių motyvacinių priemonių mums pavyko stabilizuoti fizinių pareigūnų skaičių. Tikimės, kad pareigūnų skaičius padidės, lyginant su praėjusiais metais“, – aiškino R. Požėla.
Jis, kalbėdamas apie policijos reformą, teigė norintis paneigti mitus, jog po pertvarkos regionuose policija į įvykių vietas vyks iš apygardų centrų.
„Noriu aiškiai paneigti mitus, kad į Alytų važiuos policija iš Kauno. (...) Vietoje Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato būtų įkurtas Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatas. Taip, galėtų iš Kauno atvykti daugiau pareigūnų, jei to reikėtų, vykdant kažkokias priemonės, reidus“, – dėstė R. Požėla.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamam Policijos įstatymo pakeitimų paketui.
Ministerijos teikiamais įstatymo projektais siūloma reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
Taip pat siūloma Viešojo saugumo tarnybą (VST) integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras.
Pokyčius numatoma įgyvendinti etapais – nuostatos, susijusios su VST integravimu į policijos sistemą įsigaliotų nuo 2024 m. kovo 1 d., o administraciniai pokyčiais policijoje – nuo 2024 m. liepos 1 d.
Seimo opozicijos gretose VRM siūlymai palaikymo kol kas nesulaukia, parlamentarai negaili pastabų sprendimams dėl VST prijungimo prie policijos. Kritiškai pertvarką vertina ir patys VST pareigūnai.
