„Dabar yra numatyta, kad įstatymas baigia galioti kitų metų gegužės 2 dieną, nebent Vyriausybė pateiks pasiūlymą pratęsti. Žiūrint į geopolitinį kontekstą, sunku įsivaizduoti, kad Vyriausybė siūlymo, esančio įstatymo pratęsimui, nepateiks. Manau, poreikis bus (...) – bent jau dabar nematau, kodėl kitų metų gegužės mėnesį galime tikėtis, kad tų visų ribojimų nebereikės“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė premjerė.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau ragino Seimą apsvarstyti galimybę suvienodinti ribojimus į Lietuvą atvykstantiems rusams ir baltarusiams. Tikėtasi, kad klausimas grįš į Seimo darbotvarkę rudens parlamento sesijoje, tačiau prezidento siūlymas rimtesnio Seimo narių dėmesio nesulaukė.
Dalies spalio pradžioje Eltos kalbintų parlamentarų teigimu, vėl svarstyti sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimą nebėra prasmės, esą klausimas jau nebe aktualus, kai iš Baltarusijos pasitraukė „Wagner“ samdiniai. Visgi palaikymą šalies vadovo iniciatyvai vis dar reiškia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Šią savaitę prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad Lietuva de facto jau taiko tuos pačius ribojimus abiejų valstybių piliečiams. Pasak jo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) jau vykdo į šalį atvykstančių baltarusių apklausas, taip pat yra apribotas vizų išdavimas.
Primenama, kad pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
Tačiau Seimas G. Nausėdos veto atmetė.
Ribojamųjų priemonių taikymas numatytas iki 2024 m. gegužės 2 d. Kaip numatyta įstatyme, Vyriausybė turi teisę prailginti terminus, jeigu atsiras poreikis tokiems sprendimams.
