Išteisintas buvo ir R.Nasyrovas – juk kokia prasmė duoti 10 tūkst. eurų kyšį už dviem žmonėms 140 eurų kainavusią vizą, kurią jis gavo įprasta tvarka? Logiška, kad po tokio nuosprendžio turėjo būti sugrąžintas ir 300 tūkst. eurų užstatas, kurį buvo sumokėjęs šis rusų verslininkas.
Bet kol vyko teismai, Rusija užpuolė Ukrainą, rusų bankai buvo atkirsti nuo tarptautinių atsiskaitymų, tad neliko kaip pervesti pinigų. R.Nasyrovas dar prašė išmokėti grynaisiais arba pervesti į jo verslo partnerio Lietuvoje esančią banko sąskaitą, tačiau prokurorai ir teisėjai išrėžė: pinigai turi būti grąžinti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo gauti, – toks įstatymas.
Bet kiti įstatymai nekliudo teismams net remti V.Putino režimo.
Antai Rusijoje bankrutavusiai įmonei beveik 40 mln. rublių (apie 400 tūkst. eurų) likęs skolingas vilnietis sulaukė Maskvos arbitražo teismo sprendimo susimokėti.
Mūsų teisėjams jis įrodinėjo, kad pinigai kaipmat nuplauks į Kremliaus kišenes, nes tarp tos kompanijos kreditorių – ir su pačiomis Maskvos viršūnėmis susiję verslininkai, ir netgi Rusijos mokesčių tarnyba.
Bet Apeliacinis teismas liko kurčias – esą Rusijos mokesčių tarnyba nėra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą, o verslininkų sąsajos su Kremliumi – tik numanomos. Teisėjų sprendimu vilnietis turės sumokėti Rusijai, nes tokia yra Lietuvos ir Rusijos sutartis, sudaryta daugiau nei prieš du dešimtmečius.
Kažin ar analogišku atveju Rusijos teismai vadovautųsi šia sutartimi ir pripažintų mūsų šalies teismų sprendimą priteisti skolą iš kokio nors maskviečio?
Tiesa, kaip tuos pinigus vilnietis turės pervesti į kurį nors Rusijos banką, jei mūsų finansų įstaigos to jau senokai nebedaro, neaišku.
