Švietimo ir mokslo komiteto narių balsams pasidalinus po lygiai, komiteto pirmininko Artūro Žukausko balsas lėmė sprendimą nepritarti profsąjungos siūlymui.
„Pirmininkas turi spręsti, pirmininko balsu sprendžiu, kad nepritartume profsąjungos siūlymui“, – po balsavimo, pasibaigusio lygiosiomis, pranešė A. Žukauskas.
Profesinės sąjungos siūlymą palaikę opozicijos atstovai teigė, jog Vyriausybė turi peržiūrėti biudžeto projektą ir surasti papildomų lėšų didesniam mokytojų atlyginimų kėlimui.
„Mes kol kas nepasiekėme tų tikslų, kuriuos esame aiškiai įsirašę Švietimo susitarime, todėl, mano siūlymas būtų pritarti pilna apimtimi ir prašyti Vyriausybės peržiūrėti ir ieškoti reikalingų finansavimo šaltinių susitarimo tikslams įgyvendinti“, – prieš balsavimą kalbėjo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Visgi posėdyje dalyvavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pabrėžė, kad kolektyvinėje sutartyje su Andriaus Navicko vadovaujama profesine sąjunga įsipareigojimo dėl darbo užmokesčio didinimo nėra.
„Kolektyvinėje sutartyje su šia profesine sąjunga, kuri pateikė reikalavimus, nėra jokio įsipareigojimo apie 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio – jie jokio reikalavimo niekada nekėlė“, – teigė G. Jakštas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vertinimu, šiam profsąjungos reikalavimui įgyvendinti kitais metais reikėtų papildomai skirti 107 mln. eurų prie to, kas jau numatyta biudžeto projekte.
Vis dėlto, Seimas dar svarstys opozicinių frakcijų pateiktus siūlymus mokytojų darbo užmokestį didinti labiau, nei šiuo metu numatyta kitų metų valstybės biudžeto projekte. Švietimo ministerijai teigiant, kad daugiau lėšų didesniam atlygio kėlimui nebėra, opozicija siūlo sumažinti finansavimą investiciniams projektams, tokiems kaip vadinamasis „ministerijų miestelis“.
ELTA primena, kad rugsėjo 29–spalio 12 d. vyko aktyvus pedagogų streikas, organizuotas švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Spalio 12 dieną streikui perėjus į pasyviąją fazę, mokytojai grįžo darbuotis į klases. Vis dėlto, grįžti į aktyvųjį streiką planuojama lapkričio 22 dieną.
Grįžimas prie streiko lapkričio pabaigoje yra grindžiamas tuo, jog tuo metu Seime bus pradėtas svarstyti kitų metų valstybės biudžetas. Tikimasi, kad parlamentarai išgirs profesinės sąjungos prašymą kitais metais didinti mokytojų atlyginimus ne 21, o 30 procentų.
Profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, šiuo metu diskutuojama su mokyklomis, kurios priklauso profesinei sąjungai, tačiau pačios nedalyvavo streike, taip pat kalbamasi ir su naujai prie profsąjungos prisijungusiomis ugdymo įstaigomis. O tokių, kaip pažymėjo A. Navickas, vien per pastarąją savaitę atsirado kelios dešimtys.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga dar prieš pradedama streiką pareikalavo šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų, o kitais metais – dar 30 proc. Iš viso reikalauta darbo užmokestį didinti 56 procentais.
Visgi, jau streiko metu vykusiose derybose profesinės sąjungos atstovai nusileido iki siūlymo didinti pedagogų atlygį 46 procentais.
Galiausiai streikuojantys mokytojai pasiūlė Vyriausybei derėtis dėl atlyginimų didinimo 30 proc. – po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo.
Derybų metu Švietimo ministerijos dar rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., nesikeitė. Todėl sutarimas dėl šio profsąjungos reikalavimo nebuvo rastas.
