„Ribojamųjų priemonių įstatyme 4 iš 7 priemonių yra taikomos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams jau dabar – dalį jų jau esame sulyginę, taip kad tai nėra iš viso naujas pasiūlymas. Vizų išdavimą esame apriboję, tačiau kiekvieną dieną sieną kertančių Baltarusijos piliečių skaičius vis dar labai didelis“, – LRT radijui trečiadienį teigė prezidento patarėjas K. Budrys.
„Kaip prezidentas sakė – kaip Rusijos piliečius apklausiame pasienyje, (…) taip ir Baltarusijos piliečius turėtume apklausti. De facto tai jau vyksta, nes sienos apsaugos tarnyba, kuri pritaria ribojimų suvienodinimui, tokias priemones jau taiko“, – sako patarėjas.
Todėl, pasak jo, užsitęsusi diskusija dėl ribojamųjų priemonių baltarusiams ir rusams suvienodinimo yra „ne vietoje susiformavęs politinis debatas“.
K. Budrys taip pat pabrėžia, kad kai kurios viešai reiškiamos nuomonės, neva daugiau ribojimų patekimui į Lietuvą pakenks Baltarusijos opozicijai, yra „nepagrįstos spekuliacijos“.
„Man atrodo, kad prezidento siūlytos priemonės neprieštarauja tam mūsų atvirumui nuo režimo bėgantiems žmonėms. Jis išlieka ir išliks – kaip garantijos ir jau čia esantiems žmonėms, pasitraukusiems iš tiek Rusijos, tiek Baltarusijos opozicijos“, – atkreipė dėmesį K. Budrys.
„Akivaizdu, kad ir Lietuvos Respublikos piliečiams atrodo, kad tos priemonės, kurias siūlo prezidentas, turi būti taikomos ir Baltarusijos piliečiams, nes jos yra efektyvios ir reikalingos“, – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas.
Tyrimas: 60 proc. lietuvių palaikytų ribojimų suvienodinimą
Trečiadienį pristatyta LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, jog Baltarusijos piliečiai turėtų būti griežčiau įleidžiami į Lietuvą.
Lrt.lt publikacijoje minima, kad šių metų spalio pradžioje Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje gyveno 60,9 tūkst. Baltarusijos piliečių, metų pradžioje – 48,8 tūkst. 2022 m. pradžioje jų buvo 31 tūkst., 2021 m. – 23,4 tūkst., 2020 m. – 17,7 tūkst.
Pažymima, kad vis daugiau baltarusių pradėjo keltis į Lietuvą po masinių protestų ir represijų, prasidėjusių 2020 m., šalyje prasitęsus autoritarinio prezidento A. Lukašenkos valdymui.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau ragino Seimą apsvarstyti galimybę suvienodinti ribojimus į Lietuvą atvykstantiems rusams ir baltarusiams. Tikėtasi, kad klausimas grįš į Seimo darbotvarkę rudens parlamento sesijoje, tačiau prezidento siūlymas rimtesnio Seimo narių dėmesio nesulaukė.
Dalies anksčiau spalį Eltos kalbintų parlamentarų teigimu, vėl svarstyti sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimą nebėra prasmės, esą klausimas jau nebe aktualus, kai iš Baltarusijos pasitraukė „Wagner“ samdiniai. Visgi palaikymą šalies vadovo iniciatyvai vis dar reiškia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
Tačiau Seimas G. Nausėdos veto atmetė.
Ribojamosios priemonės bus taikomos iki 2024 m. gegužės 2 d. Kaip numatyta įstatyme, Vyriausybė turi teisę prailginti terminus, jeigu atsiras poreikis tokiems sprendimams.
