Ši pagalba organizuojama Lietuvos VSAT iniciatyva kaimyninės Latvijos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu esant ypač sudėtingai neteisėtos migracijos situacijai.
12 Lietuvos pasieniečių, kaip ir prieš tai Latvijoje dirbę VSAT pareigūnai, vykdys sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus problematiškiausiuose ruožuose koordinuojami Latvijos kolegų.
Kaip ir prieš tai, į jau ketvirtą pagalbos misijos dalį Lietuvos VSAT pareigūnai išvyko savo tarnybiniu transportu ir su savo ekipuote bei ginklais. Kaimynams padės pasieniečiai iš VSAT Pagėgių bei Vilniaus rinktinių, taip pat iš VSAT Specialiosios paskirties skyriaus bei Kriminalinių tyrimų valdybos. Šioje grupėje yra ir 2 VSAT kinologai su tarnybiniais šunimis.
Planuojama, kad jie Latvijos pasienyje su Baltarusija irgi dirbs mažiausiai dvi savaites. Su šia komandiruote susijusios išlaidos dengiamos Lietuvos VSAT lėšomis.
Pastaruoju metu Latvija patiria itin didelį Baltarusijos organizuojamos neteisėtos migracijos spaudimą. Su šia šalimi Latvija turi 4 kartus trumpesnę sieną nei Lietuva su Baltarusija (atitinkamai 173 km ir 679 km). Į Latviją šiemet brovėsi šešis kartus daugiau neteisėtų migrantų nei į Lietuvą (vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį duomenimis, atitinkamai 12 298 ir 2135).
Kiekvieną parą iš Baltarusijos Latvijos sieną šturmuoja dviženkliai ar net triženkliai atėjūnų skaičiai, kurių atvykimas prie sienos ir jų veiksmai, neabejojama, koordinuojami Baltarusijos tarnybų. Rekordinė per visą migracijos krizę buvo rugsėjo 10-oji, kai iš Baltarusijos į Latviją buvo neįleisti net 256 perėjūnai.
Beje, nuo Baltarusijos režimo sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. vasarą iki 2023 m. pradžios Lietuva buvo didesnis rytinės kaimynės taikinys nei Latvija. Tiek 2021 m., tiek 2022 m. į Lietuvą bandė patekti dukart daugiau migrantų nei į Latviją.
Situacija pakito, kai 2022 m. pabaigoje prie didžiosios dalies Lietuvos sienos su Baltarusija buvo baigtas įrengti fizinis barjeras, sudarytas iš koncertinos piramidės ir apsauginės tvoros (išskyrus pavienes vietoves, kur tokio inžinerinio įrenginio statyba nevykdyta dėl gamtinių kliūčių – t. y. pelkės, vandens telkinių prieigos ir pan., tačiau čia siena yra kontroliuojama kitomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis).
Taip pat visa Lietuvos siena su Baltarusija yra kontroliuojama moderniomis vaizdo stebėjimo sistemomis, kuriomis fiksuojamas bet koks priartėjimas iš Baltarusijos pusės. Tokių pokyčių, įskaitant ir VSAT organizacines veiklos priemones pasienyje su Baltarusija, kompleksas turėjo reikšmės šiemetiniams neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krypčių pokyčiams.
Tiesa, dar daugiau neteisėtų migrantų šiemet neįsileido 418 km sieną su Baltarusija turinti Lenkija (23 036 asmenų). Šis skaičius yra 11 kartų didesnis nei statistika užsieniečių, kuriems kelią neteisėtai patekti į šalį užkirto Lietuvgos pasieniečiai.
Iš viso Lenkija, Lietuva ir Latvija nuo 2021 m. rugpjūčio pradžioje pradėtos taikyti apgręžimo politikos pradžios, vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį duomenimis, iš Baltarusijos jau neleido įsibrauti 117 547 neteisėtiems migrantams.
Daugiausiai neįleidimų per kiek daugiau nei dvejus metus atliko Lenkija – 74 481. Užpernai į šią šalį bandė patekti 36 448 neteisėti migrantai, pernai – 14 997, šiemet – 23 036.
Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti atėjūnus, jų Lietuvos pasieniečiai yra neįleidę 21 452. Beje, nemaža jų dalis net neįžengė į Lietuvos teritoriją, o buvo atgrasyti VSAT pareigūnų tik priartėjus prie sienos iš Baltarusijos pusės. Tai yra ypač dažnas reiškinys, kai Lietuvos pusėje buvo pastatytas fizinis barjeras.
2021 m. VSAT į Lietuvą iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 8 106 tokiems užsieniečiams, 2022 m. – 11 211, o šiemet – 2135.
Latvija yra užkirtusi kelią iš Baltarusijos iš viso neteisėtai patekti 21 614 tokių užsieniečių (2021 m. – 4026, pernai – 5290, šiemet – 12 298).
