Šią savaitę Kaune posėdžiavusi opozicinė Darbo partijos taryba turėjo apsispręsti dėl darbo grupės, kuriai būtų tekę įvertinti galimų jungtuvių su partija „Laisvė ir teisingumas“ privalumus bei trūkumus.
Bet „darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis gana netikėtai pasiūlė diskutuoti apie galimybę sudaryti platesnę politiniame centre veikiančių partijų koaliciją.
A.Mazuronis įvardijo, kad prie tokio darinio galėtų jungtis ne tik Artūro Paulausko bei Artūro Zuoko vadovaujama „Laisvės ir teisingumo“ partija, bet ir Regionų partija su Jonu Pinskumi priešakyje.
Darbo partijos vedlys paminėjo, kad iš viso derybiniame radare yra keturios partijos, tačiau dar vienos galimos partnerės neįvardijo. Tuo metu neoficialiai kalbama, kad pasiūlymas jungtis į koaliciją gali būti pateiktas ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.
Barjeras bus aukštesnis
A.Mazuronis tikino, kad jo negąsdina koalicijoms rinkimuose taikomas aukštesnis – 7 proc. barjeras. Anot politiko, jeigu iš trijų ar daugiau partijų sudarytą koaliciją tokia riba baugina, esą nėra prasmės juose iš viso dalyvauti.
Šiuo metu, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, nė viena iš galimų koalicijos partnerių neperžengtų partijoms privalomos 5 proc. kartelės ir į Seimą nepatektų.
Tuo metu, pasak A.Mazuronio, suvienijusi jėgas centro koalicija rinkėjams galėtų pasiūlyti solidžią alternatyvą socialdemokratams ir konservatoriams.
Kad toks pasirinkimas gali atrodyti patrauklus dešiniųjų bei kairiųjų politika nusivylusiems rinkėjams, esą rodo ir rinkimų Lenkijoje pavyzdys.
Dėl jungtuvių šiaušiasi
Vis dėlto „darbiečių“ lyderio kalbos apie plačią koaliciją gali būti padiktuotos noro atsikratyti A.Zuoko, A.Paulausko bei J.Pinskaus draugijos.
Gerai informuotų šaltinių teigimu, dalis Darbo partijos skyrių siūlymus jungtis su „Laisvės ir teisingumo“ ar Regionų partijomis sutiko gana atšiauriai.
Frakciją Seime turinčių „darbiečių“ atstovai neoficialiai kalba, kad svarstomos jungtuvės būtų nelygiavertės, – iš „Laisvės ir teisingumo“ pasitraukus Remigijui Žemaitaičiui, ir taip buvę menki šios partijos skyriai esą gali nukraujuoti dar labiau.
Anot šaltinių, Darbo partija nesutinka su „Laisvės ir teisingumo“ pageidavimu, kad būsimame kandidatų į Seimą sąraše būtų vienodai atstovų iš abiejų partijų, be to, labai skeptiškai vertinamas ir jos siūlymas keisti partijos pavadinimą.
Dar labiau „darbiečiai“ šiaušiasi girdėdami kalbas apie jungtuves su Regionų partija, kurios lyderis J.Pinskus iš „darbiečių“ gretų anksčiau yra triukšmingai pasitraukęs.
Žvelgia dar plačiau
Vienas „Laisvės ir teisingumo“ lyderių A.Zuokas pripažino, kad partijų susijungimas yra daug sudėtingesnis procesas nei susitarimas dėl rinkimų koalicijos.
Pastarąją galimybę politikas vertino kaip realią.
Tiesa, buvęs Vilniaus meras iš karto ėmė svarstyti, kad koaliciją reikia dar labiau išplėsti, į ją įtraukiant Žaliųjų partiją, taip pat savivaldos rinkimuose dalyvaujančius rinkimų komitetus bei kitus visuomeninius darinius.
„Visuomenei reikia rimtos politinės atsvaros dabartinei valdančiajai daugumai ir toms politinėms partijoms, kurios mano, kad jų turimos pozicijos yra nepajudinamos. Tai būtų labai rimta paraiška artėjančiuose rinkimuose“, – entuziastingai dėstė A.Zuokas.
Anot politiko, „Laisvė ir teisingumas“ turi siūlymų iš įvairių partijų, tarp jų ir iš Darbo partijos.
Bet pastarosios pasiūlytas koalicijos modelis patrauklus ir dėl to, kad palieka partijoms galimybę išsaugoti savo identitetą.
Lenkija – ne pavyzdys?
Bet ar rinkėjų skrandis suvirškintų iš labai skirtingų partijų sudarytą mišrainę? A.Zuoko vertinimu, jei kaimyninėje Lenkijoje trečiojo kelio idėja pavyko, tai gali pavykti ir Lietuvoje.
Tuo metu S.Skvernelis abejojo, ar Lietuvoje pavyktų suburti tokią koaliciją: „Lenkijoje koaliciją sudarė kardinaliai priešingų politinių pažiūrų jėgos, bet jas vienijo neapykanta valdančiajai partijai ir noras bet kokia kaina išstumti ją iš valdžios.“
Buvęs premjeras mano, kad iš principo partijų konsolidacija Lietuvoje reikalinga, bet jas turi vienyti kažkas daugiau nei noras perlipti rinkimų barjerą: „Jeigu tokios konsoliduojančios ašies nėra, susitarti bus sudėtinga.“
S.Skvernelis taip pat tikino, kad kvietimo jungtis prie tokios koalicijos jo vadovaujama partija nėra gavusi, ir abejoja, ar pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvaujančiai naujokei tai gali pasirodyti patrauklu.
„Mūsų bendruomenė turi savarankiškai patirti pergalės ar pralaimėjimo jausmą, kad žinotų, ko yra verta.
Kitaip sulauktų priekaištų, kad nepasitiki savo jėgomis“, – kalbėjo politikas.
