Trečdalis (33 proc.) susidūrė su baltarusiais migrantais, ketvirtadalis (24 proc.) – su darbo migrantais iš centrinės Azijos. 18 proc. – su migrantais iš Artimųjų Rytų. 12 proc. susidūrė su migrantais, patekusiais į Lietuvą per Lietuvos – Baltarusijos sieną – rodo IOM Lietuva užsakymu atliktas bendrovės Spinter tyrimas, rašoma pranešime spaudai.
„Lietuvoje dabar turime daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių, tad natūralu, kad su jais daugiausiai susiduriama. Reikia pastebėti, kad jie vertinami palankiausiai, beveik 8 punktais iš 10, palyginti su kitais į Lietuvą atvykstančiais migrantais. Tai reiškia, kad ukrainiečiai pakankamai gerai įsitraukia į Lietuvos visuomenę, kartu jie yra palankiai vertinami lietuvių“, – teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
Antroje vietoje pagal palankumą vertinami darbo migrantai iš Centrinės Azijos (5,20 / 10). Trečioje – migrantai Baltarusijos piliečiai (5,15 / 10). Toliau rikiuojasi migrantai iš Artimųjų Rytų (4,43 / 10) bei migrantai, patekę į Lietuvą per Lietuvos – Baltarusijos sieną 2021 m. (4,13 / 10).
Iš atlikto tyrimo matyti, kad trys iš keturių (76 proc.) respondentų pritaria Ukrainos karo pabėgėlių priėmimui Lietuvoje: 30 proc. – visiškai pritaria, o 46 proc. – greičiau pritaria. Visgi 17 proc. apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės: 11 proc. – greičiau nepritaria, 6 proc. – visiškai nepritaria.
„Dažniausiai ukrainiečių integracijai pritaria aukštesnių pajamų ir didmiesčių gyventojai, tuo tarpu mažesnių pajamų ir mažesnių miestų gyventojai laikosi nuomonės, kad ukrainiečiai turėtų išvykti, kai jų šalyje bu saugu. Tačiau verta pabrėžti, kad tyrimo rezultatai yra labai geri, lietuviai labai palankiai vertina šalyje gyvenančius ukrainiečius. Taip pat dauguma laikosi nuomonės, kad ukrainiečiai turėtų labiau integruotis mūsų šalyje, tačiau kartu pritaria, kad reikia jiems padėti.
Apskritai, ukrainiečiai matomi kaip darbštūs žmonės ir tai lietuviams kelia simpatijas, nes darbštumas lietuvių vertybių sistemoje apibrėžtinas kaip viena stipriausių teigiamų charakteristikų. Dauguma darbingo amžiaus karo pabėgėlių įsiliejo į darbo rinką ir turi fiksuotas pajamas“, – kalba E. Bingelis.
Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinės ukrainiečių integracijos priemonės yra lietuvių kalbos kursų organizavimas (57 proc.) bei pagalba tvarkantis dokumentus (47 proc.). Toliau seka tokios integracijos priemonės, kaip vaikų švietimo ir neformalaus ugdymo užsiėmimų organizavimas (29 proc.), pagalba ieškant būsto arba nemokamas apgyvendinimas (26 proc.), darbo rinkos paslaugos, profesinis mokymas, kompetencijų vertinimas (25 proc.), nemokomos psichologinės konsultacijos (22 proc.) ir kvalifikacijos pripažinimas (20 proc.).
Respondentai labiausiai pritaria (57 proc.) vienkartinei įsikūrimo pašalpai ukrainiečiams. Taip pat nemaža dalis apklaustųjų pritaria pagalbai ir išmokoms žmonėms, turintiems negalią (47 proc.), socialinei paramai mokiniams (44 proc.) bei išmokoms vaikams (42 proc.).
Pusė (49 proc.) tyrimo dalyvių pritaria, kad pasibaigus karui Lietuvoje galėtų likti tie Ukrainos karo pabėgėliai, kurie išmoko kalbą bei susirado darbus. 36 proc. apklaustųjų neprieštarauja Ukrainos piliečių pasilikimui, jei tik jie to pageidauja. Visgi kas dešimtas laikosi nuomonės, kad po karo ukrainiečiai turėtų išvykti iš Lietuvos.
„Nepaisant kartais neigiamų patirčių ukrainiečių karo pabėgėlių buvimas Lietuvoje nekelia didesnių įtampų. Lietuvos gyventojų nuomone tai lemia lietuvių jaučiamas solidarumas su ukrainiečiais, ryškesnio kalbinio barjero nebuvimas bei svarbiausia – daugumos ukrainiečių įsitraukimas į darbo rinką“, – kalba E. Bingelis.
