„Esminis klausimas buvo susijęs su po vandeniu vykstančiais procesais, ar mes juos galime stebėti, monitorinti ir duoti atsaką, jeigu reikėtų. Tai dabar yra jau finalinė įsigijimų stadija, turėsime priemones, kurios leis mums daug geriau matyti po vandeniu, nustatyti įvairius povandeninius specialiuosius objektus, kurie gali kelti tam tikrų rizikų“, – Eltai po penktadienį vykusio NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
„Tai tie įsigijimai jau netrukus bus, mes būsime stipresni ir po vandeniu“, – pridūrė jis.
Pasak NSGK pirmininko, taip pat posėdyje diskutuota apie viso Klaipėdos uosto apsaugą.
„Reikia galvoti ir apie kompleksinę Klaipėdos uosto kaip objekto apsaugą: ir įeinant, įplaukiant į uostą, tiek uosto visą oro erdvės kontrolę“, – sakė politikas.
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad yra stiprinama ir kitų strateginių objektų apsauga.
„Visos valstybinės įmonės, kurios yra strateginių objektų savininkės, įsigyja taip pat ir antidronines sistemas, taigi ir stiprėjame šiame segmente“, – patikino jis.
ELTA primena, kad spalio 8 d., apie 2 val. nakties Suomijos ir Estijos dujų perdavimo tinklų operatoriai „Gasgrid Finland Oy“ ir „Elering“ šalis jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ užfiksavo slėgio nukritimą.
Suomijos valdžios institucijų teigimu, nuotėkis, dėl kurio buvo sustabdytas 77 km ilgio gamtinių dujų vamzdynas iš Estijos į Suomiją, įvyko dėl „mechaninės“ jėgos, o ne dėl sprogimo. Skaičiuojama, kad jungties remontas truks bent keletą mėnesių. Įtariama, kad infrastruktūrą galėjo pažeisti Rusija.
Reaguojant į incidentą Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė nutarė dažninti patruliavimą prie SGD terminalo bei jūros vartų Klaipėdoje. Taip pat aptartos vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonės didinant strateginės reikšmės energetikos objektų saugumą.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau sakė, jog dėl incidento Lietuvoje buvo pakeltas grėsmės lygis, padidinta Viešojo saugumo tarnybos parengtis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos patruliavimas aplink SGD terminalą.
