Visgi, pasak jo, visuomenė ir toliau turėtų išlikti budri, nes per didelis atsipalaidavimas tokiu įtemptu metu taip pat nebūtų pats geriausias sprendimas.
Savo ruožtu policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila patikino, jog pareigūnai nuo gaunamų pranešimų tikrai neatsiribos, tačiau aplinkybes reikia vertinti ir šaltu protu.
Situacija – unikali
Paklaustas, ar jau verta žengti Latvijos keliu ir grasinančius laiškus apie neva pastatuose padėtus sprogmenis paprasčiausiai ignoruoti, V.Vitkauskas svarstė, jog tai galėtų būti teisingas kelias.
Latvija šimtų melagingų įspėjimų sulaukė dar anksčiau nei Lietuva – praėjusios savaitės pradžioje.
„Mes matome ir iš statistikos, kad Latvijoje šiandien yra ženkliai sumažėję pranešimų. Aišku, kiekvienas profesionalas pasakys, kad negalime nereaguoti, nes visą laiką yra kažkokių naujų aplinkybių, informacijos pokyčių, tai tas nusiraminimas yra pavojingas, kad paskui negalima turbūt to budrumo taip greitai sukelti ir tada žmonių pastabumas gal šiek tiek sumažėja.
Bet bendra taisyklė, kad ignoruoti tokią bangą ir tokių grasinimų skaičių yra labai svarbu, nes tuo metu tie, kurie organizuoja šitas atakas, nusivilia, ir pamato, kad nėra efekto, o tada ieško kitų aukų.
Visada norėtųsi, kad mes būtume paskutiniai šiame sąraše“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo NKVC vadovas.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas M.Draudvila patikino, kad policija nuo tokių situacijų tikrai neatsiribos. Tačiau, pasak jo, gavus grasinantį laišką reikėtų atidžiai įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes, nepulti į paniką.
„Jeigu yra tik pranešimas ir nėra, tarkime, išlaužtų durų, išdaužytų langų, kitokių patekimo požymių į tą pačią mokyklą, ugdymo įstaigą ar kitą instituciją ar jos teritoriją, nesuveikė signalizacija, video kameros nieko neužfiksavo, o viską palikome uždarytą ir ryte taip pat radome, ir radome elektroninio pašto dėžutėje šitą pranešimą, tada paprastas dalykas yra ignoravimas ir nereagavimas.
Jeigu asmuo jausis saugiau, jis tikrai gali skambinti 112. Jei linija būtų apkrauta, kas buvo atsitikę, algoritmas yra toks, kad po 10 sekundžių pasiūloma spausti vieną ar kitą skaičių, jei norima pranešti apie gautą informaciją apie padėtą sprogmenį, ir tas asmuo bus nukreiptas į policiją ir sujungtas su atsakingu asmeniu“, – dėstė M.Draudvila.
Paprašytas paaiškinti, ar valstybės institucijos ruošiasi tokiems atvejams, jei, pavyzdžiui, dėl kilusio pavojaus uždaroje patalpoje esančius keliolika tūkstančių žmonių tektų evakuoti, V.Vitkauskas patikino, kad tokiems scenarijams taip pat pasiruošta tinkamai.
„Be abejo, yra planas „Skydas“, tas pats, pagal tuos parametrus, kuriuos policija gauna, įvertina ir tada yra atitinkamas ir veikimas. Evakuacija, grėsmės įsivertinimas, lokalizacija, perimetro atkirtimas – visi žingsniai yra, ir tai yra trivialios situacijos, kur, aš manau, policija yra puikiai įvaldžiusi techniką ir tas yra atliekama“, – nurodė NKVC vadovas.
Tiesa, V.Vitkausko teigimu, šiandieniniai įvykiai Lietuvos kontekste yra gana unikalūs.
„Kai kalbame apie šių dienų įvykius, tai yra unikalu, tas skaičius, mastas ir pirminis efektas, kuris buvo sukurtas visuomenėje, tas nepasitikėjimo, netikrumo jausmas, tas efektas yra šiek tiek unikalus, ir prieš tai mes tokios situacijos neturėjome. Bet manau, kiekviena situacija mus stiprina, visuomenė reaguoja ir tampa adaptyvi.
Čia yra labai svarbu, kad mes išmoktume pamokas, kad neturėtume panikos apraiškų ir kad visuomenė suprastų, kad visuomet reikia tikrinti informaciją su viešais mūsų informacijos šaltiniais, sekti pranešimus, laukti instrukcijų ir tokiu būdu reaguoti adekvačiai ir šaltu protu“, – kalbėjo NKVC vadovas.
Ruošiasi įvairiems scenarijams
M.Draudvila, paklaustas, kokio masto panikos banga galėtų kilti, jei vieną dieną grasinimai pasitvirtintų ir kažkas iš tiesų sprogtų, svarstė, jog įtampa padidėtų reikšmingai, tačiau svarbu tam tinkamai pasiruošti.
„Esant dabartiniam kontekstui – taip, visuomenė yra įsielektrinusi, ir ta reakcija būtų, matyt, padidinta, negu esant paprastam įvykiui.
Sprogimas, aišku, nėra pats iš savęs paprastas ir įprastas įvykis – žinome, kokios reakcijos buvo užsienyje, kada buvo įvykdyti teroristiniai aktai ir sprogimai, tai reakcijos, matyt, būtų tikrai ne kitokios. O tokių situacijų valdymas jau institucijų darbas“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Pasak V.Vitkausko, reagavimas tokiu atveju priklausytų nuo individualios situacijos.
„Yra ir pratybos, yra situacijų, su kuriomis jau ir šiek tiek susipažinta, yra pavyzdžių iš kitų valstybių. Be abejo, kad visi procesai yra apgalvoti ir mums gerai žinomi. Bet aš tik noriu pabrėžti, kad kiekviena situacija yra unikali ir kiekvienas reagavimas į konkretų atvejį irgi yra unikalus.
Labai svarbu, kad visuomenė būtų pasiruošusi, bet kartu klausytų informacijos iš oficialių šaltinių, kur yra naujausios žinios, instrukcijos, ką daryti, ar reikia atsitraukti, ar likti vietoje, ar judėti į priedangą. Tai yra svarbiausios žinios, kad žmonės būtų imlūs informaciniams pranešimams, kad pasitikėtų.
Mūsų apklausos rodo, kad mūsų visuomenė pakankamai adekvačiai reaguoja į tokias situacijas, kad televizija, radijas yra tie šaltiniai, į ką žmonės labiausiai kreipia dėmesį.
Ne socialinė medija, ne kažkokia sms žinutė, o būtent oficialūs šaltiniai. Ir čia yra labai geras rezultatas – galime tuo pasidžiaugti“, – aiškino NKVC vadovas.
