Tiesa, Lietuva – ne vienintelė valstybė, pastaruoju metu patirianti panašias atakas. Su piktadariais susiduria ir mūsų pašonėje esančios valstybės – Latvija ir Estija. Grasinančių laiškų apie bombas prieš kurį laiką buvo sulaukusios ir Lenkijos mokyklos.
Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, kaip į šiuos grasinimus reaguoja ir kaip elgėsi Lietuvos kaimynės.
Lenkijoje grasinimus siųsdavo per mokinių egzaminus
Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla šią savaitę atkreipė dėmesį, kad su panašiomis atakomis yra susidūrusi ir Lenkija – esą tokių laiškų pikas mokykloms ir kitoms įstaigoms buvo 2017–2020 metais.
Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas prisiminė, kad analogiškų laiškų Lenkijos mokyklos sulaukė ir pačiame pandemijos įkarštyje.
Jo vadovaujama ugdymo įstaiga įspėjimų apie galimus sprogmenis sulaukė net kelis kartus. Dabar esą to jau nebėra.
„Prieš kokius 2–3 metus buvo. Čia buvo kaip tik pandemijos laikotarpis – kiek pamenu, dalis mokinių mokėsi nuotoliu, o kita dalis lankė mokyklą. Mūsų mokykla irgi gavo tokį laišką. Pirmą kartą mes evakavome mokyklą, pakvietėme policiją, policija patikrino patalpas su šunimi. Paaiškėjo, kad ten nieko nėra ir grįžome į klases.
O vėliau, kitus kartus, jau gavome iš policijos laišką, kad nereikia evakuoti mokyklos – tiesiog paskambinti nurodytu numeriu. Gavome informacijos, kad tai yra reiškinys visoje Lenkijoje, kad daugelis mokyklų tuos laiškus gauna“, – portalui lrytas.lt pasakojo A.Vaicekauskas.
Pasak mokyklos vadovo, dažniausiai tokie laiškai pašto dėžutes pasiekdavo įtemptu egzaminų periodu.
„Antrą kartą vaikų jau neevakavome, skambinome policijai ir mums pasakydavo, kad čia yra melaginga informacija. Gavome raštą iš pareigūnų, kad tokių situacijų gali būti ir toliau“, – prisiminė A.Vaicekauskas.
Tikslaus grasinančių laiškų teksto jis nurodė šiandien jau neprisimenantis, tačiau akcentavo, kad jie buvo parašyti lenkų, o ne rusų kalba, kaip yra Lietuvoje.
„Buvo parašyta, kad tą ir tą valandą mūsų mokykloje sprogs bomba, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai“, – sakė Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius.
A.Vaicekausko teigimu, moksleivių tėvai šioje situacijoje pasitikėjo mokykla, nekėlė panikos. Kadangi pirmą kartą sureaguota buvo labai greitai, savo atžalų tėvai iš mokyklos nepasiėmė.
„Patį pirmą kartą mes evakavome vaikus ir praktiškai tik tada tėvus informavome. Iš karto policija atvažiavo, patikrino, pamatė, kad nieko nėra, tai ir tėvai neėmė vaikų iš mokyklos. Pasitikėjo mokykla kažkaip. Mes mokykloje turime procedūras, ką daryti tokiu atveju, tai įjungėme jas ir pasielgėme taip, kaip priklauso“, – kalbėjo direktorius.
A.Vaicekauskas taip pat teigė negirdėjęs, jog kažkurioje mokykloje tokie grasinimai iš tiesų būtų pasitvirtinę.
Latvijoje dalis mokyklų vaikų neevakavo jau ir pirmą kartą
Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Nagle pasakojo, kad Latvijos ugdymo įstaigas grasinantys laiškai pasiekė dar anksčiau nei Lietuvos – praėjusios savaitės pradžioje.
„Pas mus prasidėjo praeitos savaitės pradžioje, o vėliau – pas jus. Algoritmas vienodas visoms mokykloms ir labai panašus, koks ir Lietuvoje. Gavę tokį laišką mes turime pranešti policijai, bet jeigu policija jau pati apie tai žino, išsiunčia laišką į mokyklas, rekomenduoja nepanikuoti, ir sako, kad tai yra labai žemos rizikos faktorius.
Bet, aišku, policija rekomenduoja atkreipti dėmesį, ar nėra palikta kokių neprižiūrimų daiktų, ar kokie svetimi žmonės nesisuka aplink mokyklą. Bet evakuotis nereikia“, – portalui lrytas.lt aiškino J.Nagle.
Jos vadovaujama mokykla vaikų nusprendė neevakuoti jau ir sulaukusi pirmųjų grasinimų.
„Mes jau tada susisiekėme su policija ir policija rekomendavo likti. Bet žinau, kad kai kurios mokyklos evakavo vaikus, kai kurios savivaldybės ir visiškai uždarė mokyklas. Tiek žinau iš interneto“, – sakė J.Nagle.
Pranešimus apie galimus sprogmenis mokyklos gavo jau po kelis kartus, bet policija, pasak pašnekovės, iki šiol reaguoja labai operatyviai.
„Manau, kad policija dirba labai gerai, nes iš karto yra reaguojama į skambučius, yra aiškios nuorodos į mokyklas, ką daryti ir kaip reaguoti. Tėvams esame pranešę, kad irgi nekeltų panikos.
Mes tikrai klausome policijos nurodymų, nes čia viską turi spręsti jie – čia jų kompetencija. Patys savo galvomis nieko nepriimame, klausome pareigūnų“, – patikino Rygos lietuvių vidurinės mokyklos vadovė.
Nors J.Nagle neatskleidė, koks tekstas buvo parašytas gautame grasinančiame laiške, ji pažymėjo, kad analogišką pranešimą gavo visos mokyklos. Pasak ugdymo įstaigos direktorės, moksleivių tėvai iš pradžių jautė nerimą, tačiau dabar per daug į pasikartojančius grasinimus nebereaguoja.
„Buvo tėvų skambučių, bet dabar jau viskas gerai – turbūt jau priprato ir visi žinome, kad tai yra melagingi pranešimai. Nėra pagrindo nervintis ir panikuoti“, – kalbėjo J.Nagle.
Pasak mokyklos vadovės, Latvijos žiniasklaidoje jau taip pat galima rasti informacijos, kad grasinančius laiškus siuntę piktavaliai yra susiję su prorusiškais socialinio tinklo „Telegram“ vartotojais. Tai antradienį patvirtino ir Lietuvos institucijos.
Estijoje tikrino, bet nepanikavo
Laiškai su grasinimais nuo praėjusio trečiadienio užplūdo ir estus. Pirmiausia jie pasiekė ugdymo įstaigas, vėliau – ir valdžios įstaigas, autobusų bei traukinių stotis, oro uostą.
Lietuvos ambasadorė Estijoje Raimonda Murmokaitė atkreipė dėmesį, kad, nors policija reagavo ir vykdė patikrinimus, jau po kelių dienų viskas stojo į savas vėžes ir estų žiniasklaidoje ši tema tapo nebeaktuali.
„Numota ranka nebuvo, grasinimai turi būti patikrinami, tai yra natūralu. Yra suvokiama, kad didžioji dalis visų grasinimų yra tiesiog spamo banga ir taip jie buvo vadinami jau nuo pat pradžių. Vėlgi, tarp viso masinio spamo niekada nežinai, kas gali būti.
Ką pastebėjo vietos atstovai, tai iš dalies yra pajėgumų reaguoti krizės metu išbandymas. Sakykime, šįkart gal koks kvailys tiesiog piktavališkai užsiiminėjo tokiais dalykais, bet niekada nežinai, kas tuo gali pasinaudoti, pasitikrinti silpnąsias sistemos vietas, informacijos perdavimą ir reagavimą“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Murmokaitė.
Estijoje laiškai su grasinimais plisti pradėjo dar trečiadienį, pora dienų anksčiau, nei Lietuvoje.
„Trečiadienį vakare prasidėjo didžioji grasinančio spamo banga. Visų pirma ji palietė vaikų mokyklas, darželius, vėliau perėjo į bibliotekas, vietos valdžios įstaigas. Tarp tų, kurie gavo tokias žinutes, vėliau buvo minimos ir traukinių, autobusų stotys, oro uostas. Labai įvairios institucijos“, – vardijo ambasadorė.
Anot jos, kaip ir Lietuvoje, greitai buvo suprasta, kad dėl šių grasinimų užkišti bendrojo pagalbos numerio nederėtų. Žmonės nebegalėjo prisiskambinti policijai.
Rimčiausiai sureaguota būtent į ugdymo įstaigas. Pradėta svarstyti, kad vaikams reikėtų suteikti psichologinę pagalbą, nors pamokos jau vyksta įprastu grafiku.
„Buvo svarstoma, kokias psichologines paslaugas galima suteikti vaikams, jei ne dabar, tai ateity. Susijaudinimo buvo ir tarp vaikų, ir tarp tėvų. Vaikai nežino, ką daryti, susijaudina, girdi gandus, nelabai supranta, kas vyksta ir dėl to reikia užtikrinti sistemą, kad būtų galima vaikus nuraminti, jiems paaiškinti, kaip pasitikrinti informaciją“, – akcentavo R.Murmokaitė.
Estijos žiniasklaidoje, ambasadorės teigimu, jau nuskambėjo ir įtariamųjų, kurie galimai siuntinėja šiuos laiškus, duomenys.
„Praėjusią savaitę buvo minimos atskiros pavardės. Kiek jos tikros, kiek netikros, kiek tikri el. pašto adresai, kiek netikri, iš to, kas buvo viešumoje, aš nedrįsčiau sakyti“, – nedaugžodžiavo ji.
Pati ambasada grasinančių laiškų nesulaukė, tiesa, panašus incidentas buvo fiksuotas pernai.
