Nors abiejų partijų lyderiai anksčiau neigė rimtai svarstantys jungtuvių galimybę, vis dėlto toks klausimas jau yra abiejų partijų darbotvarkėse.
Tiek Darbo partijos vedlys Andrius Mazuronis, tiek laikinai „Laisvės ir teisingumo“ vadovo pareigas einantis Artūras Paulauskas lrytas.lt patvirtino, kad partijos apie tai diskutuoja.
Tiesa, kol kas nei vienas, nei kitas neprognozuoja, kur šios diskusijos nuves. „Mes diskutuojame visokius galimus sprendimus prieš rinkimus, bet partijoje girdėti visokių minčių – ir neigiamų, ir teigiamų“, – svarstė A.Paulauskas, kurio nuomone, viskas priklausys nuo to, kiek yra linkusi keistis Darbo partija.
Šios partijos vedlys A.Mazuronis vykstančias kalbas apie galimas jungtuves vadino kaip nuolatinį procesą ir neslėpė kol kas esąs gana skeptiškas.
„Partijos taryba trečiadienį spręs ar sudaryti darbo grupę, kurį svarsytų jungimosi galimybę. Bet gali ir jos nesudaryti. Įmanomi įvairūs scenarijai, labai gali būti, jog ir nieko nebus, nes partijoje dėl to yra labai įvairių nuomonių“, – atsargus buvo ir A.Mazuronis.
Tiesa, pats jis ir toliau laikosi nuomonės, kad Lietuvoje yra per daug smulkių partijų ir jų vienijimasis esą yra neišvengiamas. „Toks didelis susiskaldymas nėra sveikas politiniam laukui. Politinių jėgų konsolidacija būtina, bet ji pas mus vis dar labai sunkiai įgyvendinama“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Jo nuomone, jungtuvėms būtinos kelios sąlygos. „Abi besijungiančios partijos turi iš to sustiprėti ir, kad susijungimo sąlygos tiktų abiem pusėms. Kitu atveju nėra prasmės jungtis. Žiūrėsime, ar čia pavyks surasti bendrų sąlyčio taškų. Kol kas sutarimas sunkiai apčiuopiamas, nes pusės skirtingai įsivaizduoja situaciją“, – atsargiai kalbėjo A.Mazuronis.
Gali būti, kad partijos vedlio optimizmą dėl jungtuvių slopina prastos žinios apie nuotakos kraitį. Šaltinių teigimu, Darbo partijoje imta abejoti, ar jis toks svarus, kaip pristatoma.
Naujausios skelbtos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad abi partijos turi panašų būrį rėmėjų, tačiau nei viena jų rinkimuose kol kas neperliptų 5 proc. barjero.
Manoma, kad parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui pasitraukus iš buvusios A.Paulausko ir Artūro Zuoko trijulės, pasivadinusios „trimis muškietininkais“, ir paskelbus apie naujos partijos kūrimą, „Laisvė ir teisingumas“ gali gerokai nukraujuoti.
Likę lyderiai tokios galimybės neatmeta, bet tikina, jog kol kas partijos gretos nekrinka.
Vis dėlto aštuonių narių frakciją Seime turinčios Darbo partijos atstovai neoficialiai kalba, jog susitarti gali būti sunku, nes „Laisvė ir teisingumas“ pageidavimų kartelė esą iškelta pernelyg aukštai.
Šaltinių teigimu, A.Zuokas norėtų, kad susijungusios partijos turėtų visiškai naują pavadinimą. Regis, tai nėra priimtina Darbo partijai.
Be to, pastaroji taip pat esą nesutinka, kad jungtuvės vyktų lygiais pagrindais – būsimas bendras kandidatų į Seimą sąrašas būtų sudarytas į jį įrašant po vienodai atstovų iš abiejų partijų.
Tuo metu „Laisvė ir teisingumas“ atstovai neoficialiai užsimena, jog Darbo partijos pretenzijos turėti daugiau savo žmonių kandidatų į Seimą sąraše irgi nėra pagrįstos – esą neįvertinami A.Zuoko pasiekimai per praėjusius savivaldos rinkimus Vilniuje.
Bet „darbiečiai“ atkerta, jog dar nebūtinai į sostinės merus kandidatavusio A.Zuoko Vilniuje gauti balsai automatiškai konvertuosis į balsus Seimo rinkimuose.
Be to, nežinia, kaip rinkėjai suvirškintų gana skirtingų politinių jėgų jungtuves. „Norisi, kad partijų jungtuvės būtų šventė. Jeigu tai bus vedybos iš reikalo, tokia demokratijos švente rinkėjai gali ir nepatikėti“, – lrytas.lt neoficialiai kalbėjo vienas gana skeptiškai dėl jungtuvių nusiteikęs „darbietis“.
Gali būti, jog svarstant galimas partijų jungtuves iškiltų ginčų ir dėl būsimo vedlio. Šaltinių teigimu, šis klausimas dar nebuvo aptariamas.
Tiesa, dar prieš aštuonerius metus buvęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas yra prognozavęs, jog ši partija neapsieis be rimtų permainų, o prie jos vairo turi stovėti jaunas lyderis.
Kaip tik tuo metu buvo pasigirdę kalbų neva V.Uspaskichas juo tapti kalbina A.Zuoką, kuris tuo metu dar vadovavo Lietuvos laisvės sąjungai.
Mero rinkimus Vilniuje pralaimėjęs A.Zuokas 2015 metų pavasarį tokius gandus neigė aiškindamas, esą jo vadovaujama partija yra „ant bangos“ ir jokios jungtuvės jai nereikalingos.
Politologai galimas Darbo partijos ir A.Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos jungtuves tuomet vertino kaip realias, tačiau abejojo jų nauda, ypač Vilniuje.
