„Streikuojančios pedagogų profsąjungos skaičiavimu, mokytojų atlyginimams didinti reikalingi dar papildomi 300 milijonų eurų. 300 milijonų mes neradome, bet radome 245 milijonus, kurių užtektų pasiekti švietimo susitarime užfiksuotą įsipareigojimą“, – Eltai teigė Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, turėdama omenyje Vyriausybės skolinimosi programoje numatytas lėšas investicijų projektams.
„Mūsų pasiūlymas labai paprastas – prie ministerijos pasiūlytų finansų pridėti 245 mln. eurų ir įgyvendinti susitarimą taip, kaip surašyta juodu ant balto, pasiekiant, kad pedagogų atlyginimas siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU)“, – pabrėžė „darbietė“.
„Darbiečių“ siūlymui pritartų: „ministerijų miestelis“ gali palaukti
Tokiam pasiūlymui pritarti svarsto ir dalis Seimo opozicija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinės Norkienė teigia, kad jei nebus rastas kitas finansavimo šaltinis, jos kolegos palaikys „darbiečius“.
„Dabar iš tikrųjų galvojame ir apie „darbiečių“ pasiūlymą, kuris, manome, yra logiškas – tas „ministerijų miestelis“ dar gali palaukti. Jeigu nerastume kitų šaltinių, manau, palaikytume kolegų siūlymą. Nebent dar rastume kažkokį šaltinį ir būtų atskiras frakcijos siūlymas“, – Eltai sakė A. Norkienė, pridurdama, kad bendras opozicijos pasiūlymas sulauktų dar daugiau palaikymo.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė taip pat planuoja siūlyti savo kolegoms palaikyti „darbiečių“ rastą sprendimą didinti pedagogų atlyginimus.
„Mes žiūrime, kokios yra galimybės mokytojų atlyginimui didinti, bet dar diskutuojame dėl finansinio šaltinio, nes reikia surasi finansinius šaltinius, nenuskriaudžiant kitų. Aš negaliu pasakyti už visą frakciją, bet aš asmeniškai siūlysiu frakcijai palaikyti (Darbo partijos frakcijos pasiūlymą – ELTA)“, – Eltai sakė V. Targamadzė.
Anot Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnės Agnės Širinskienės, dauguma parlamentarų yra pasipiktinę dėl numatytų išlaidų tiems projektams, kurie gali būti nukeliami į ateitį. Todėl, pasak politikės, jos frakcija taip pat turėtų palaikyti šį siūlymą.
„Manau, kad palaikyčiau ir manau, kad frakcijoje atsirastų palaikančių žmonių taip pat, nes kiek esame kalbėję, visi yra pasipiktinę dėl išlaidavimo ten, kur to išlaidavimo nelabai reikia arba galima nukelti į ateitį“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
Ji taip pat siūlytų mokytojų atlyginimams skirti lėšas, numatytas Tūkstantmečio mokyklų programai, kurios, pasak Seimo narės, nepalaiko visos opozicinės frakcijos.
„Pačioje švietimo sistemoje yra tų lėšų, kurios, kyla klausimas, ar tikrai turėtų būti naudojamos ten, kur jas norima panaudoti. Tarkime, ta pati Tūkstantmečio mokyklų programa, ji kitų metų biudžete susilauks 190 milijonų eurų. Aišku, į mokyklas investuoti visada yra gerai, bet iš esmės visos opozicinės partijos, kurių dalis kitais metais bus valdžioje, nepritaria Tūkstantmečio mokyklų projektui“, – pabrėžė A. Širinskienė.
Tikisi sulaukti ir valdančiųjų palaikymo
Parlamentarė A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad idėją didinti mokytojų atlyginimus gali palaikyti ne tik opozicinės partijos, bet ir kai kurie valdantieji.
„Nepriklausomai nuo to, kas bus teikėjas, idėja tikrai turėtų turėti palaikymą Seime. Ir netgi neatmesčiau, kad valdančiųjų gali atsirasti, kurie palaikytų, nes visi suprantame, kad kai nesukrapštome atlyginimams lėšų, statytis ministerijų miestelį, kad klerkams būtų patogiau pereiti iš vieno pastato į kitą ir už tai sumokėti per 200 milijonų, tai, švelniai tariant, atrodo graudžiai“, – sakė A. Širinskienė.
Vis dėlto, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas nėra toks tikras dėl valdančiųjų pritarimo idėjai didinti mokytojų atlyginimus.
„Balsavimas be valdančiųjų pagalbos paprastai rezultatų neduoda, reikia, kad pasiūlymas praeitų 71, tai yra daugumos Seimo narių, o opozicija tiek neturi“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Svarsto bendro pasiūlymo galimybę
Socialdemokratų frakcija taip pat yra iškėlusi pasiūlymą pedagogų darbo užmokestį didinti tiek, kiek prašo streikuojanti mokytojų profsąjunga – po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo. Visgi, G. Palucko teigimu, socialdemokratų ir „darbiečių“ pasiūlymus būtų galima sujungti.
„Mūsų pasiūlymas yra išlaidų dalyje, „darbiečių“ pasiūlymas yra pajamų dalyje. Tai manau, kad tuos pasiūlymus bus galima apibendrinti ir opozicija galės balsuoti vieningai“, – Eltai teigė socialdemokratas.
Bendro pasiūlymo dėl mokytojų atlyginimo idėją palaikytų ir LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė, argumentuodama, kad tokiu atveju jis sulauktų daugiau Seimo narių balsų.
„Aš esu už tai, kad ieškoti ir rasti bendrą sprendinį, tada galbūt neišsibarstytų balsai „, – pažymėjo LVŽS frakcijos seniūnė.
Tuo tarpu I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo visas opozicines partijas ir kitus Seimo narius prisijungti prie Darbo partijos frakcijos teikiamo pasiūlymo.
„Kitos opozicinės frakcijos kviečiamos prisijungti, dar kadangi šis pasiūlymas nėra apsvarstytas, tai tikrai visi gali ateiti į sekretoriatą ir pasirašyti prie jo. Visi, kas nori iš Seimo kviečiami prisijungti savo parašu ir taip pat balsu, jau balsuojant svarstymo metu“, – sakė „darbietė“.
ELTA primena, kad Seimo Darbo partijos frakcijos nariai siūlo 2024 m. valstybės biudžeto projekte numatytoje Vyriausybės skolinimosi programoje atsisakyti galimybės skolinti 245 mln. eurų ir lėšas skirti švietimo sektoriui.
Pritarus siūlymui, pinigai nebūtų skolinami juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis, Turto bankui centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti bei Lietuvos automobilių kelių direkcijai projektui „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ finansuoti.
Atsiradusios laisvos lėšos, anot „darbiečių“, galėtų būti skiriamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimams, mokytojų, dėstytojų atlyginimams didinti įgyvendinant susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais.
Tuo tarpu Seimo socialdemokratai yra užregistravę pasiūlymą biudžeto projektui, kuriame siūloma nešykštėti pinigų mokytojams ir nuo kitų metų jų darbo užmokestį didinti du kartus po 15 proc. Socialdemokratai siūlo valstybės biudžete numatytas minkštąsias išlaidas, tokias kaip viešinimo ar populiarinimo projektai, sumažinti ir skirti mokytojų algų didinimui.
Seimui pateiktą 2024 m. valstybės biudžeto projektą parlamentarai ketina priimti gruodžio 5 d. Lapkričio 14 d. numatytas pirmasis šio pagrindinio šalies finansinio dokumento svarstymas Seime, lapkričio 23 d. – antrasis svarstymas.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, praėjusį penktadienį Andriaus Navicko vadovaujama mokytojų profsąjunga paskelbė daranti pertrauką iki lapkričio pabaigos, kai valstybės biudžetą ims svarstyti Seimas. Su ministerija neradę sutarimo dėl atlyginimų didinimo pedagogai tikisi sulaukti parlamentarų palaikymo.
