Juk galėjo sėsti į dar skraidžiusius lėktuvus ir lėkti į Milaną, Paryžių ar Varšuvą. Į miestus, kuriuos buvo įmanoma pasiekti. O paskui jau mėgintų keliauti į gimtąją Kelmę ar Molėtus.
Ne, kai skraidė raketos ir griaudėjo sprogimai, lietuviai drąsiai ir neįtikėtinai kantriai laukė lėktuvo į Vilnių, kurio skrydis buvo vis atidedamas.
Negana to, maldininkų grupė, kurią vos pavyko išgabenti iš Betliejaus, pareiškė, kad nedidelėmis grupelėmis iš Izraelio namo negrįš. Tik visi kartu.
Lietuva iš Izraelio ir kitus norinčius išvykti savo piliečius išgabeno viena paskutinių, nors supanikavę lenkai ar suomiai jau seniai šildėsi namuose. Ir skraidino lietuvius kaip tikrus karius ne civilinės aviacijos orlaiviais, o kariniu „Spartan“.
Tai paprasti piliečiai, o Lietuvos valdžia net pačiai Kinijai, kuriai lankstosi kone visas pasaulis, turi drąsos špygas kaišioti.
Nebaisi ir Baltarusija, kurios autoritarinis režimas nuolat svaidosi prieš Lietuvą nukreiptais pareiškimais.
Štai rugsėjį siena vykstant į Baltarusiją buvo kirsta 21 tūkst. kartų. Skaičius verčia pritūpti, bet ne daugiau.
Lietuvių drąsa auga kaip ant mielių. Pavyzdžiui, 2022 metų pirmąjį ketvirtį tokių lankytojų iš Lietuvos į Baltarusiją, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, buvo 800, o antrąjį ketvirtį skaičius šoktelėjo iki 9,5 tūkst.
Aišku, lietuviai į nedraugišką Baltarusiją ne pasivažinėti vyksta. Jie turi įžūlumo nusiaubti diktatoriaus valstybės parduotuvių lentynas, ten per vieną metų ketvirtį palikdami 4,7 mln. eurų už grikius, druską ir degtinę.
Dar šiek tiek pastangų, ir Baltarusija tikrai ims skųstis nepritekliais. Iš tiesų neregėta lietuvių drąsa.
