„Tai sudėtingos bylos, neblogas rezultatas. Lietuva išsiskiria šioje kovoje. Tarptautinės organizacijos vertina Lietuvos pastangas ir gebėjimą kovoti ir tai yra pripažįstama įvairiuose formatuose“, – spaudos konferencijoje „Šiuolaikinės vergovės spąstai: tikri liudijimai ir institucijų patirtis keičiant situaciją“ antradienį kalbėjo A. Bilotaitė.
„Problema egzistuoja šalia mūsų. (…) ES nukentėjusiais pripažįstami apie 7000 asmenų. Bet tai – tik ledkalnio viršūnė. (…) Tai didžiulio masto problema (…) apie 30 mlrd. lėšų sukasi šioje nusikalstamoje veikoje“, – pažymėjo ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, nusikaltėliams įsitraukti į šią veiklą – vis patraukliau, nes internetu, įvairiomis socialinėmis platformomis vis patogiau ieškoti prekybos žmonėmis aukų, kuriomis dažniausiai tampa moterys.
„Daugiausia nukentėjusios yra moterys – tai 63 proc. moterų. Vyraujantis amžius – nuo 21 iki 30 metų. (…) Dažniausios veikos – seksualinis išnaudojimas, taip pat kito išnaudojimo įvairiam darbui veikos, dažnai išnaudojami ir vaikai“, – teigia A. Bilotaitė.
„Nusikaltėliams įsitraukti į šią nusikalstamą veiką yra patrauklu, todėl, kad ji lengviau organizuojama, ypatingai šiais laikais, kai internetinė erdvė yra įrankis, taip pat nebeturime sienų, kas leidžia lengvai judėti iš vienos šalies į kitą. (…) aukas labai lengva įtraukti“, – teigė ministrė.
Policijos atstovas: išaiškinti nusikaltimai – ne tik policijos noupelnas
Kaip pažymi generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila, nustatyti žmonių prekeiviai ir atlikti ikiteisminiai tyrimai nėra vien policijos, kaip institucijos, nuopelnas.
„Tyrimai nebuvo sėkmingi vien dėl policijos. (…) Jie nėra lengvi ir reikalauja įsitraukimo iš įvairių institucijų. NVO, globos įstaigos, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, policija – dirbame kartu, kad rinktume įrodymus ir nuteistume kaltus asmenis. Didžiausia problema šiuose tyrimuose – kad nukentėjusiems daromas nuolatinis spaudimas ar poveikis liudytojams ir nuteistiesiems keisti parodymus, kad įtariamieji išvengtų atsakomybės“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Draudvila.
Pasak jo, dažniausia prekybos žmonėmis forma – seksualinis išnaudojimas. Policijos atstovas atkreipia dėmesį, kad neretai prekybos žmonėmis aukomis tampa socialiai pažeidžiami asmenys.
„Dažniausia, apie kurią pagalvojama – seksualinė forma. Kita – priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikloms vykdyti, taip pat gali būti priverstinei santuokai – su tikslu pasilikti kitoje valstybėje. Taip pat, elgetauti, kada žmogus verčiamas tai daryti bet kokį laiką, bet kokiu oru“, – sako M. Draudvila.
„Šitas formas dažnai sąlygoja prasta (aukų – ELTA) materialinė padėtis, galbūt žemesnis išsilavinimas, fizinė ar psichologinė negalia, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio“, – pridūrė jis.
Kaip teigia policijos atstovas, kartais prekybos žmonėmis objektai nė nenujaučia, kaip tampa šio nusikaltimo aukomis. Todėl labai svarbu, kad savo aplinką atidžiai stebėtų ir patys piliečiai.
„Įtraukimas ir tapimas prekybos žmonėmis auka (...) vyksta palaipsniui, prižadant didelį atlyginimą, gerą gyvenimą, o po to – naudojamas fizinis smurtas, šantažavimas ir prekybos žmonėmis aukos paprastai atlygio pačios negauna“, – pažymi pareigūnas.
„Gyventojų norime paprašyti stebėti situaciją aplink juos. Nes tai (prekybos žmonėmis auka – ELTA) gali būti draugas, kaimynas, pažįstamas“, – pabrėžė M. Draudvila.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, ikiteisminiuose tyrimuose vyrauja tokios nusikalstamos veikos kaip priverstinis darbas ar paslaugos, seksualinis išnaudojimas, elgetavimas, fiktyvios santuokos, neteisėtas įvaikinimas, sukčiavimas ir kt.
Pagrindinės vyraujančios prekybos žmonėmis formos ES – seksualinis išnaudojimas (51 proc.) ir priverstinis darbas (28 proc.). Kitų išnaudojimo formų skaičiai daug mažesni – išnaudojimas nusikalstamoms veikoms 3 proc., elgetavimui 3 proc. ir kt.
Daugiausia prekybos žmonėmis aukų registruojama Prancūzijoje, Olandijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje, skelbia VRM.
