Savo ruožtu kibernetinio saugumo ekspertai tokius išpuolius vertina skirtingai, tačiau sutinka dėl vieno – tai yra Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims nedraugiškų valstybių provokacijos, bet atsekti tokius piktadarius gali būti ypač sudėtinga.
Evakuacijai pasiruošė iš anksto
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus vadovas Dainius Žvirdauskas, kalbėdamas su portalu lrytas.lt, pirmadienio rytą kaip tik evakavosi kartu su savo mokiniais. Tam ugdymo įstaiga pasiruošė iš anksto.
„Iš mūsų steigėjo – savivaldos – gavome nurodymą, kad 12 val. 12 min. reikia evakuoti vaikus iš pastato. Yra evakuacijos planas, algoritmai, tai apėjome kabinetus, vaikai spėjo apsirengti striukes, pradinukai paliko daiktus vietose ir išėjo į stadioną, vyresni mokiniai išėjo ir su daiktais. Kadangi evakuaciją galėjome planuoti valandą iš anksto, žiūrėjome, kad visi vaikai apsirengtų, kad kieme neperšaltų.
Mūsų įstaigoje yra 1811 mokinių, kiekvienas aukštas ėjo atskirai, stengėmės, kad nebūtų jokios panikos. Mokytojai turi atsispausdinę sąrašus, sutikrino vaikus, ar visi išėjo, o prieš 12 valandą apėjo žmonės visus aukštus“, – pasakojo D.Žvirdauskas, pridūręs, kad į klases mokiniai jau turėtų būti grįžę apie 12.20 val.
LMVA vadovas pažymėjo, kad dėl ugdymo proceso vykdymo tokiais atvejais apsisprendžia pati mokykla, tačiau privaloma elgtis ir pagal mokyklos steigėjo pateiktus nurodymus.
„Mes, vadovai, irgi komunikuojame apie įvairias detales – penktadienį ypatybė buvo ta, kad daugelis tų laiškų atėjo į vadinamuosius spamus, ir kai kurios mokyklos net nepastebėjo, kad toks laiškas iš viso buvo. Šiandien jau daug mokyklų ir spamus apžiūrėjo, ir tie, kas gavo laiškus, ėmėsi veiksmų.
Šiandien iš Kauno miesto savivaldybės gavome nurodymą, kad 12.12 val. nebevykdytume ugdymo proceso, yra mokyklų, kurios tuo metu tiesiog išleidžia vaikus ir jie toliau dirba nuotoliniu būdu, kiti pabūna stadione. Oras nėra blogas, užtat labai svarbu, kad visi vaikai apsirengtų, pasiimtų striukes. Vis tiek tai yra nestandartinis laikas, kai stabdomas ugdymo procesas. Mes turime užtikinti vaikų saugumą iki tol, kol visa tai pasibaigs“, – portalui lrytas.lt kalbėjo D.Žvirdauskas.
Anot jo, kol kas panikos nėra ir tėvų tarpe, nors penktadienį atsirado pasipiktinusių komentarų. Taip pat, anot LMVA vadovo, akivaizdu, kad tokios situacijos ugdymo procesui tikrai kenkia.
„Kadangi jau antrą kartą tokia situacija, visiems tėvams pateikėme informaciją, policijos rekomendacijas. Jei tėvai jaučia nerimą, jie gali atvažiuoti ir vaikus pasiimti tuo metu. Dalis tėvų pareiškė priekaištų, kodėl penktadienį negavo jokios informacijos iš mokyklos, užtat dabar, kadangi jau turime antrą atvejį, mes reaguojame jau su informacija.
Bet įsivaizduokit: vyksta gamyba gamykloje ir staiga visiems reikia mesti darbus ir išeiti. Tai gamyba sustoja. Ugdymo procesas trukdomas, bet neturime kito pasirinkimo, vydome nurodymus.
Tai yra naujas reiškinys, ir jeigu mes neturime 100 proc. paneigiančių faktų, kad tai yra dezinformacija, reikia reaguoti, reikia užtikrinti mūsų vaikų, mūsų piliečių saugumą“, – tvirtino D.Žvirdauskas.
Atsekti siuntėją bus sudėtinga
Jau kelias dienas sklandančius grėsmingus pranešimus įvertino ir specialistai. Kibernetinio saugumo ir IT ekspertas Marius Pareščius teigė, kad kibernetinėmis atakomis šių laiškų visgi nepavadintų – pasak jo, tai tiesiog chuliganizmas.
„Aš nematau atakų – aš matau internetinius chuliganus, kurie žaidžia pagal teksto rašyseną, pagal teksto turinį, pagal tai, kaip jis platinimas. Techniškai tai galėtų būti net nepilnamečiai arba jaunimas iki 25 metų“, – portalui lrytas.lt pirmadienį sakė jis.
Tiesa, M.Pareščius šių laiškų nesietų ir su karu Ukrainoje, taip pat nemano, kad tai yra su Rusijos valdžia susiję grasinimai.
„Tai yra tiesiog chuliganizmas, ir tie chuliganai tokiu būdu bando sau kažką įrodyti, kad gali kažką parklupdyti. Manau, tai yra tiesiog vaikų žaidimai. Mano nuomone, tai yra užsieniečių rusakalbių, nesusijusių su Lietuva, darbas. Panašu, kad tai susieta tik su mokymo procesu ir tai, kad vaikai eina į mokyklą“, – aiškino IT ekspertas.
Savo ruožtu „ESET Lietuva“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius Ramūnas Liubertas atkreipė dėmesį, kad, nors grasinantys laiškai siųsti iš rusiškų IP adresų, tai nebūtinai reiškia, kad jie yra būtent iš šios šalies.
„Laiškų turinys daugiausia yra rusų kalba, kai kurie yra ir lietuviški, bet šiuolaikinių technologijų dėka tu gali bet kada ir bet ką išversti į bet kokią kalbą – raiškiai parašęs rusų kalba gali padaryti, kad tai būtų lietuvių kalba, ir atvirkščiai. Kiek teko girdėti, dauguma atvejų laiškai buvo parašyti iš IP adresų, kurie priklauso Rusijai. Bet tai nereiškia, kad būtinai jie yra iš Rusijos.
O ko siekiama – paprasčiausiai siekiama, kad būtų sutrikdymas, erzulys tarp žmonių. Gal tai kažkokie politiniai motyvai, bet abejoju, kad jie iš tikrųjų padėtų bombas. Esmė ta, kad būtų kuo daugiau žmonių nepasitenkinimo ir sutrikdymo“, – portalui lrytas.lt aiškino R.Liubertas.
„ESET Lietuva“ kibernetinio saugumo inžinierius priminė, jog analogiškus laiškus su grasinimais gavo ir Latvija bei Estija, todėl, priešingai nei M.Pareščius, abejoja, ar tą galėtų padaryti, pavyzdžiui, nepilnamečiai.
„Kaip matome, laiškuose išdėstyti motyvai yra tokie, kad jūs esate neva nacių vaikai ir dabar jūs čia kentėkit, ir tai nėra susiję su pačiais gyventojais. Latvija, Estija taip pat tokius pranešimus gauna. Jeigu tai yra skirta globaliai Baltijos šalims, tai aš abejoju, kad tai rašytų kažkoks nepilnametis.
Juo labiau faktai rodo, kad IP adresai yra rusiški, tai abejoju, kad tai būtų chuliganizmas – manau, tai yra orientuota į Baltijos žmones, į rinką, nes, kaip sakoma, Baltijos šalys yra vienos daugiausiai „rėkaujančių“ iš tos erdvės, skambiai palaikančių Ukrainą, tai manau, tie puolimai labiau yra iš politinės pusės.
Čia viskas vyksta už sienų ribų, liečia kelias valstybes, tai abejoju, kad žmogus, gyvenantis kad ir Lietuvoje, rašytų estams ar latviams – jis tikrai taip plačiai nepažiūrės. Tai yra globalus dalykas, kilęs iš mums nedraugiškų valstybių“, – dėstė R.Liubertas.
Eksperto teigimu, nustatyti, kas slepiasi už tokio pobūdžio nusikaltimų, šiuo atveju gali būti labai sudėtinga.
„Kai tiriame tokius incidentus, matome, kad keliavimo signalas yra iš vienos šalies, tu prisijungi, tada gauni informaciją, kad jie iš tos šalies keliavo kitur, naudojami VPN klientai, ir tie, kurie jau yra profesionalesni, mes netgi tirdami incidentus matome, kad kitas signalas yra atėjęs iš palydovo, ir nutrūksta, už palydovo nieko nebegaudo. Jeigu tu perimi palydovo ryšį ir per jį transliuoji, tu niekaip neatseksi, iš kur tas signalas atkeliavęs.
Ypač jei susikerta taškai jau Rusijoje, Rusija nei tiria tų incidentų, nei žiūri iš kur atkeliavo, yra uždari, ir tada ryšiai, kurie keliauja per skirtingas šalis ir atkeliauja iki Rusijos, jie nebeatiduoda duomenų. Kiti atiduoda, tiria incidentą, pasakome, kad čia vykdoma nusikalstama veika, tai jie atiduoda žurnalinius įrašus, pasako, iš kur atėjęs signalas, ir taip gali tirti.
O jeigu tai yra „raudonosios komandos“, kurios yra remiamos valstybės lygmeniu, yra daugiau galimybių užsislėpti“, – pažymėjo R.Liubertas.
Nors analogiški grasinimai ugdymo įstaigoms kartojasi jau ne pirmą dieną, pasak specialisto, nereaguoti į juos būtų neteisinga ir net pavojinga.
„Kai gauname pranešimus, kad šimtai mokyklų yra užminuotos, policijai labai sunku atsirinkti ir visur suspėti. Žinoma, tie, kurie apie tai praneša, siekia sutrikdyti ne tik mokyklų darbą, bet taip pat ir policijos. Nes ji tikrai neturi tiek resursų viską patikrinti.
Negalime ir netikrinti, nes galbūt bus padėta ta bomba ir tada atsakomybė kris policijai? Netikrinti negalime, bet reikia kuo greičiau surasti šaltinį, kuris tą informaciją pateikia. Jeigu esi mokyklos direktorius, gauni tokį laišką ir ignoruoji, tai nebūtų tinkama – juo labiau, kad pačios tarnybos žinos, koks yra mastas, kiek buvo gauta laiškų ir koks yra tokių laiškų paplitimas. Tikrai negalime ignoruoti tokių laiškų siuntimo“, – nurodė R.Liubertas.
Policija pirmadienį pateikė rekomendacijas, kaip elgtis gavus grasinantį pranešimą. Su jomis susipažinti galite ČIA.
