„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad jeigu po rinkimų dabartinės opozicijos partijos suformuotų naują vyriausybę ir Lietuvos–Lenkijos santykiai atšaltų, kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pavyzdžiai parodo, kad geri ekonominiai ryšiai išliktų prioritetu. Be to, anot jo, Lietuva ir Lenkija priklauso toms pačioms tiekimo grandinėms, tad abiejų šalių bendrovės toliau tęstų bendradarbiavimą.
Tuo metu Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala abejoja, ar valdžios pasikeitimas Lenkijoje paveiktų politinius santykius. Taip pat, anot jo, remiantis praeitimi, net jeigu santykiai pablogėtų, tarpvalstybiniai infrastruktūros ir energetikos projektai būtų vykdomi toliau.
Po sekmadienį Lenkijoje vykusių Seimo ir Senato rinkimų, balsavimo apylinkėms buvo paskelbta balsavusių rinkėjų apklausa. Jos rezultatai rodo, kad 36,8 proc. rinkėjų balsavo už partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), o 31,6 proc. – už „Piliečių koaliciją“ (PO).
Tuo metu 13 proc. rinkėjų balsavo už „Trečiąjį kelią“ (TD), kurį sudaro Lenkijos valstiečių partija (PSL) ir „Lenkija 2050“, 8,6 proc. – už „Naująją kairę, 6,2 proc. – už kraštutinės dešinės „Konfederaciją“, o 2,4 proc. – už „Nepartinius vietos valdžios aktyvistus“ (BS), 1,2 proc. už „Lenkiją yra viena“ (PJJ), o 0,2 proc. – už kitas partijas.
A. Izgorodinas: Lenkijos valdžios pasikeitimai gali veikti politinius santykius, bet geri ekonominiai ryšiai liks prioritetas
Pasak A. Izgorodino, PO dominuojama Vyriausybė ir galimas santykių atšalimas neturėtų poveikio Lenkijos ir Lietuvos ekonominiams santykiams. Anot jo, Lietuvos ir Lenkijos situacija yra analogiška Vokietijos ir Lenkijos, kurių vyriausybės dažnai nesutaria politine prasme, bet tai nepaveikia ekonominių santykių ir bendrų projektų vykdymo.
„Jeigu Lenkijoje iš dabartinės opozicijos bus suformuota nauja vyriausybė, tai neturės jokios įtakos jos ekonominiams santykiams su Lietuva. Jeigu pasižiūrėtume į ES valstybių precedentus, valdžios pasikeitimas gali veikti politinius santykius, bet ekonominiai ryšiai tarp ES valstybių lieka prioritetas strateginiame lygmenyje. Lenkija neretai turi įvairių politinių nuomonių skirtumų su Vokietija, bet tai realiai neveikia jų ekonominių santykių, kurie lieka labai stiprus „, – Eltai pirmadienį aiškino A. Izgorodinas.
„Tiek Lietuvai, tiek Lenkijai bendradarbiavimas yra labai naudingas, ypač turint omenyje dabartinę situaciją, kai abi šalys turi labai didelę strateginę svarbą padedant Ukrainai „, – paminėjo jis.
Ekonomistas paminėjo, kad 2011–2015 m. periodu, kai Lenkijos Seimo dauguma buvo sudaryta iš koalicijos į kurią įėjo PO, Lietuvos–Lenkijos santykiai buvo atšalę, tačiau ekonominiai ryšiai tarp valstybių išliko svarbūs. Taip pat, jo nuomone, per pastarąjį dešimtmetį abi šalys tapo dar labiau ekonomiškai priklausomos viena nuo kitos.
„Net kai santykiai buvo pablogėję, Lietuvos ir Lenkijos ekonominiai santykiai liko svarbūs. Prisiminkime, kad net ir nuo tų laikų pasikeitė ekonominės ir politinės aplinkybės. Tai tiek Lenkija, tiek Lietuva nuo 2011 m. dar labiau įsiliejo į Europines grandines, kas reiškia, kad vieni kitiems tapome labiau reikalingi“, – teigė jis.
Galiausiai A. Izgorodinas paaiškino, kad tiek Lenkijos, tiek Lietuvos pramonės įmonės bendradarbiauja ir priklauso toms pačioms tiekimo grandinėms ir tokie santykiai artimuoju metu neturėtų pasikeisti.
„Labai dažnai mūsų gamintojai siunčia įvairius gaminius ir komponentus kolegoms iš Lenkijos, kurie iš jų gamina prekes arba toliau apdoroja ir siunčia į Vokietiją. Tai realiai Lenkija ir Lietuva yra tos pačios pridėtinės vertės grandinės dalis ir šie santykiai nepasikeis (...) Lietuvos įmonės iš Lenkijos perka labai daug medžiagų, nuo plastiko iki įvairių elektronikos komponentų. Ir pastaruoju metu tie santykiai stiprėja“, – komentavo A. Izgorodinas.
L. Kojala: santykių istorija rodo, kad bendri projektai buvo įgyvendinami net vyraujant politiniams nesutarimams
Tuo metu L. Kojala teigė, kad kitoks geopolitinis kontekstas nei 2011–2015 m., kai Donaldo Tusko PO buvo valdančiosios daugumos dalimi ir Rusijos veiksnys nebuvo toks svarbus regiono politikai, užtikrins, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos išliks teigiami.
„Aišku, priklausys nuo koalicijos dėlionės, nuo to, kas bus paskirtas į užsienio reikalų ministro, gynybos ministro pozicijas, bet manau, kad strateginės Lenkijos krypties atliepimas į Rusijos grėsmę išliks. (...) Juo labiau tikėtina, kad Lenkijos pozicija ES atžvilgiu pagerės. Tai reiškia, kad ES kontekste ta Lietuvos–Lenkijos partnerystė neturės dėmens, kuris versdavo Lietuvą svarstyti ir kalbėti apie rinkimąsi tarp palaikymo Europos institucijoms ar Lenkijai“, – Eltai sakė L. Kojala.
Taip pat Rytų Europos studijų centro direktoriaus manymu, net jeigu santykiai tarp valstybių atvėstų, tai nesustabdytų bendrų energetikos, saugumo ir infrastruktūros projektų, tokių kaip „Rail Baltica“ ar „Via Baltica“ įgyvendinimo. Pasak jo, net Lietuvai ir Lenkijai nesutariant politiniame lygmenyje, tokie projektai visada buvo vykdami, nors kartais lėčiau nei turėtų.
„Santykių istorija įrodo, kad strateginiai projektai būdavo įgyvendinami, galbūt ne pačiu optimaliausiu tempu, net kai santykiai aukščiausiame politiniame lygmenyje buvo šiek tiek atšalę. Mes galėjome matyti per pastarąjį dešimtmetį, kai buvo tikrai nesutarimų politiniame lygmenyje, bet projektai judėdavo į priekį. Manau, kad strateginiai projektai tęsis ir toliau, nes valstybių interesai energetikoje, saugumo srityje ir kitur yra per daug panašūs“, – aiškino jis.
Galiausiai L. Kojala paminėjo, kad Lietuvoje yra atsižvelgta į tam tikrus lenkų mažumos klausimus kurie anksčiau keldavo konfliktus su Lenkija. Tai, kartu su gerais abiejų šalių prezidentų santykiais, anot jo, turėtų užtikrinti dabartinių gerų santykių tęstinumą.
„Lietuva yra pajudėjusi į priekį tuose klausimuose, kurie būdavo Varšuvoje buvo keliami labai aštriai. Taip pat nepamirškime, kad prezidento pozicija išliks reikšminga Lenkijos viduje. Ir bet kuriuo atveju Lietuvos ir Lenkijos prezidentų asmeniniai ryšiai tikrai nesikeis. Pats D. Tuskas yra spėjęs pabūti Europos institucijose, kur spėjo pabendrauti su Lietuvos sprendimų priėmėjais. Tai aš matyčiau tikrai gerų santykių potencialą ir tęstinumą“, – teigė L. Kojala.
