Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis, „Žinių radijo“ laidoje pristatęs naująją platformą, pateikė vieną paprastą atsakymą visiems teigiantiems, kad nežinotų, ką daryti karo atveju.
Sukurti mokymai
KAM pirmadienį pristatė internetinę platformą, per kurią piliečiai galėtų rasti savo vietą mobilizacijos ar karo atveju, sužinoti daugiau apie pilietinio pasipriešinimo būdus.
Platforma pasiekiama adresu mobilizacijosmokykla.lt, o praėję šiuos mokymus piliečiai gali testuoti įgytas žinias ir įgyti kursų išklausymo sertifikatą.
„Mokykloje stengiamės suteikti bazines žinias visuomenei apie tuos dalykus, kad visuomenei nereikėtų skaityti įstatymų, reglamentų, kurie yra viešai prieinami.
Mobilizacijos mokykloje teisėkūrinė kalba išversta į žmonėms suprantamą kalbą ir vizualiai pateikiama tokia žaidybine forma pažinimui, nes gylio informacija jau yra orientuota segmentinėms visuomenės dalims“, – laidos metu paaiškino V.Vilkelis.
Prisijungus prie svetainės, asmuo galės konkrečiai įvardyti, kurioje srityje dirba, ir bus paaiškinta, kur jis galėtų prisijungti ir ką galėtų daryti mobilizacijos ar karo atveju.
Bus pakviesti
Edukacinėje programoje, anot V.Vilkelio, nemažai kalbama apie pilietinį pasipriešinimą – nurodoma, kad jis gali būti aktyvus arba pasyvus, ginkluotas ir neginkluotas.
„Visa investicija turi būti dabar, pilietiškumo ugdyme. Kaip ir mobilizacijoje, nes ne mobilizacijoje bus esmė, o ką dabar sukuriame pasirengime mobilizacijai taikos metu.
Pilietinio pasipriešinimo tematikoje turėtume kalbėti apie pilietiškumo ugdymą, valios ugdymą ginti“, – Lietuvos pasiruošimo spragas įvardijo V.Vilkelis.
Anot jo, piliečiams svarbu žinoti, kaip reikėtų elgtis iki priešui ateinant, jam atėjus ir net išėjus.
„Jeigu pažiūrėsime į Ukrainą, matome, kad kai kuriose teritorijose karas praėjo akimirksniu, ir dalis piliečių liko tose teritorijose. Tada reikia kalbėti apie galimus pasirengimo veiksmus ir veiksnius, kaip turėtų elgtis piliečiai tokiose situacijose“, – dėstė jis.
„Mobilizacijos mokykloje“, anot jo, atsižvelgta ir į karo Ukrainoje pamokas, ir į Lietuvos istoriją.
„Jeigu gyventojas, sėdintis komforto zonoje ant sofos, kelia klausimą, kad nežinotų, kur eiti ir ką daryti, tai atsakymas būtų, kad mobilizacijos metu yra numatyti instrumentai ir jūs būsite pakviesti.
Dabar pasakyti, kur būsite pakviesti, aš negaliu, nes tai lems situacija. Reikės kasti apkasus – būsite pakviesti prie komunalinių tarnybų prisijungti ir kasti tranšėjas, apkasus, daryti inžinerinius įtvirtinimus.
Reikės skirstyti humanitarinį krovinį, kuris ateis iš kito pasaulio – kaip dabar mūsų kroviniai, maisto paketai eina į Ukrainą – juos dalinti skirstyti, saugoti ir prižiūrėti, tuomet darysime tai, jeigu būsime pakviesti“, – vardijo jis.
Tačiau, kaip pabrėžė V.Vilkelis, nereikia laukti krizinės situacijos – verta prisijungti prie nevyriausybinių organizacijų jau dabar.
„Skatiname visuomenę jungtis prie nevyriausybinių organizacijų, kurios dabar, taikos metu, dirba krizinį darbą – „Maisto bankas“, „Caritas“, samariečiai, „Raudonasis Kryžius“. Eikit, išvirkit puodelį sriubos arba maisto paketą padarykite, kuris dabar važiuoja į kitas krizių zonas pasaulyje, nes, neduok Dieve, to paties galime sulaukti ir pas save“, – kalbėjo V.Vilkelis.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas orientuojasi į neginkluotą pasipriešinimą, kuris karo atveju taip pat būtų labai reikšmingas.
„Vienam fiziškai besiginančiam kariui reikės nuo 10 iki 20 civilių paramos. Kas vandenį atneš, kas picą atneš, kažkokią komunalinę paslaugą padarys. Daug dalykų reikalinga besiginančiam kariui iš civilinės visuomenės“, – pridūrė jis.
Be to, išaugtų kariuomenės poreikių tenkinimas.
„Pripažinkime, kad kariuomenė – turbūt jauniausia institucija valstybėje pagal tęstinumą. Jeigu vidaus reikalų sistema, švietimo sistema, sveikatos apsaugos sistema vystėsi su postsovietiniais paveldais ir palikimais, tai kariuomenė prasidėjo nuo nulio.
Ir tai, ką ji dabar turi sukūrusi, įsigijusi, yra šios dienos įsigijimai, jos pajėgumams palaikyti, o karo atveju, be abejo, kariuomenei reikės daugiau – ir transporto priemonių, ir kitų dalykų.
Todėl mobilizacijoje, kaip ir visame pasaulyje, numatyti tokie instrumentai kaip rekvizicija ar laikini paėmimai“, – paaiškino jis.
