Ekonomikos ir inovacijų ministrė teigia, kad Laisvės partija jau yra apsisprendusi dalyvauti visuose trijuose kitąmet vyksiančiuose rinkimuose ir, nepaisant konservatorių bei I.Šimonytės siekių, savo planų nekeis. „Tai absoliučiai nekeičia mūsų planų. Mes esame skirtingos partijos, turime skirtingas programas ir turėsime savo kandidatą į prezidentus“, – tvirtino A.Armonaitė.
Politologai bei politikos apžvalgininkai mano, kad tiek konservatorių, tiek Laisvės partijos kandidatai konkuruos dėl tų pačių rinkėjų ir taip gali sumenkinti savo šansus.
Dar didesnės grumtynės dėl proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečių balsų prasidės, jei ir Liberalų sąjūdis apsispręstų prezidento rinkimuose iškelti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūrą.
Kol kas ši partija vis dar neįvardija, koks bus jos sprendimas. Neoficialiomis žiniomis, Seimo vadovė norėtų išvengti politinių skerdynių, bet dalis partijos atstovų įsitikinę, jog Liberalų sąjūdis privalo dalyvauti ir šiuose rinkimuose.
Panašios taktikos laikosi ir A.Armonaitė. Anot Laisvės partijos lyderės, penkerius metus veikiančiai partijai svarbu savo programines nuostatas pristatyti rinkėjams. „Politinė jėga turi dalyvauti rinkimuose, o rinkėjas privalo turėti iš ko rinktis“, – mano politikė, kuri greičiausiai ves kitų metų partijos kandidatų į Seimą sąrašą.
Klausė, bet neatsakė
Valdančiosios daugumos atstovė taip pat tvirtino, kad nei iš konservatorių, nei I.Šimonytės nėra sulaukusi raginimų būsimuose rinkimuose nestoti skersai kelio. „Nieko panašaus nėra buvę. Niekada nesame kalbėję net apie tai, kad galbūt reikėtų tartis dėl bendro kandidato“, – sakė A.Armonaitė.
Tiesa, ji pripažino pati tiek V.Čmilytės-Nielsen, tiek ir I.Šimonytės bandžiusi klausti apie jų planus, bet tiesaus atsakymo esą nesulaukusi.
„Bet gal tai natūralu? Gal tie jų sprendimai spontaniški? O gal ir suplanuoti? Nežinau“, – kalbėdama su lrytas.lt svarstė A.Armonaitė.
Laisvės partija kol kas nepatvirtina neoficialios informacijos, kad jos kandidatu prezidento rinkimuose gali tapti buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, anksčiau labiau sietas su konservatoriais.
Pastarasis jau pratinasi prie kandidato į prezidentus vaidmens ir reiškiasi vis aktyviau. D.Žalimas nevengia kritikuoti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos, tačiau kritikos žeria ir valdantiesiems konservatoriams.
Gali būti, jog teisininkas taikosi ir į europarlamentaro mandatą.
R.Šimašius sugrįžta į aikštę?
A.Armonaitė taip pat nepaneigė lrytas.lt turimos informacijos, jog Europos Parlamento nario mandato sieks buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, pavasarį be kovos pasitraukęs iš šio posto.
Ar jis partijos kandidatų sąrašo vedlys, dar esą neapsispręsta. „Vyks kandidatų reitingavimas, visko gali būti, tačiau tai bus aišku šiek tiek vėliau“, – sakė A.Armonaitė.
Neoficialiomis žiniomis, R.Šimašius partijoje buvo raginamas kandidatuoti į prezidentus, bet dalyvauti šiuose rinkimuose buvęs meras nesiveržė.
Politikas praėjusį pavasarį nedalyvavo ir sostinės mero rinkimuose. Apie tai R.Šimašius pranešė iš anksto, taip gerokai palengvindamas konkurentų galimybes.
Buvęs meras teigė turįs kitų planų, bet jų neatskleidė. Tiesa, pavasarį vykusiuose savivaldos rinkimuose jis kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir buvo į ją išrinktas.
R.Šimašiaus vedamas sąrašas Vilniuje gavo beveik 30 tūkst. rinkėjų balsų.
Ar tiek sostinėje praėjusį pavasarį gautų balsų Laisvės partijos kandidatui užtektų iškovoti europarlamentaro mandatą?
Praėjusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą daugiausiai mandatų iškovoję konservatoriai surinko beveik 250 tūkst. balsų. Tai leido jiems užsitikrinti tris mandatus.
Tuo metu už Lietuvos centro partiją su Antanu Guoga priešakyje balsavo kiek daugiau nei 64 tūkst. rinkėjų, tačiau to neužteko ir buvęs europarlamentaras turėjo krautis lagaminus.
Vis dėlto kai kurie Laisvės partijos atstovai mano, kad dukart Vilniaus mero postą laimėjęs R.Šimašius galėtų pakovoti dėl didesnės rinkėjų paramos.
Bet kokiu atveju, anot bendražygių, buvęs meras jau pailsėjo nuo dalyvavimo politikoje ir esą vėl yra kupinas veržlumo ir „pasirengęs pakilti nuo sofos“.
Prakalbo rinkimų šūkiais
Pats R.Šimašius nei paneigė, nei patvirtino, jog sieks tapti europarlamentaru, tačiau paklaustas apie tai, buvęs meras tiesiog išrėžė agitacinę kandidato kalbą: „Ko man labai norėtųsi Europos Parlamente, tai normalaus atstovavimo liberalioms idėjoms.
Dabar to nėra nei iš Lietuvos europarlamentarų, nedaug, deja, ir iš kitur. Jaučiasi, kad Europos Sąjunga yra tokioje gynybinėje pozicijoje visomis prasmėmis – tiek dėl Ukrainos narystės, nes esą nesame tam pasiruošę, tiek dėl inovacijų – joms diegti irgi kyla visokiausių keblumų. Viskas yra apie tai, kaip ko nors neleisti, o ne kaip atverti duris naujiems kokybiniams pokyčiams. Man nori, kad tai keistųsi“.
Anot R.Šimašiaus, jeigu jis apsispręs dalyvauti rinkimuose, tai sieks, kad Europa nesielgtų kaip „turtinga paveldėtoja“. „Reikia, jog ji neužmirštų, kad reikia kurti gerovę“, – rinkimų šūkiais prakalbo buvęs Vilniaus meras.
Nieko panašaus politikas nebuvo pasiruošęs, kuomet buvo paklaustas, o ką mano dalyvavimą prezidento rinkimuose. „Svarstymų, aišku, vyksta visokių, bet ar dalyvausiu, ar ne – irgi negaliu nei paneigti, nei patvirtinti. Bet esu dėkingas, kad yra žmonių, kurie mane ragina dalyvauti. Tai malonu. Bet kalbos nesu paruošęs“, – juokėsi R.Šimašius.
Be to, buvęs meras mano, kad Laisvės partijos pasirodymo savivaldos rinkimuose Vilniuje ar bendro pasirodymo juose nereikėtų sieti su būsimomis partijos galimybėmis.
„Tai nei rodiklis, nei barjeras. Ten bus visai kitoks balsavimas. O kalbant apie Vilnių, akivaizdu, – aš pats asmeniškai tuose rinkimuose nedalyvavau, bet kai dalyvaudavau – laimėdavau.
Dabar spekuliuoti, kas būtų, jeigu būtų – nėra prasminga, vis dėlto aš manau, kad antrasis mero rinkimų turas būtų buvęs įdomus, jeigu būčiau juose dalyvavęs“, – kalbėdamas su lrytas.lt optimistiškai buvo nusiteikęs R.Šimašius.
