Tai, pasak LVŽS lyderio, tvirtina net keli šaltiniai.
Pranešime žiniasklaidai LVŽS pirmininkas R. Karbauskis sako nevertinsiąs kandidato priklausomybės šiai partijai, tačiau nuslėptas biografijos faktas,anot jo, kelia daug klausimų dėl kandidato sąžiningumo.
„Fakto, kad priklausei Komunistų partijai nuslėpimas, gali reikšti tik vieną, kad nori pasiekti kuo didesnį elektorato ratą, kurio didžiajai daliai gali būti nepriimtinas kandidatas, turėjęs ryšių su Lietuvą okupavusios valstybės struktūromis, kurių veikla buvo nukreipta prieš Lietuvos nepriklausomybę, lietuvybę ir viską, kas susiję su mūsų lietuvių tauta. Visa tai atskleidžia, kad kandidatas nėra sąžiningas su rinkėjais, manipuliuoja informacija, siekdamas atrodyti geriau, nei yra“, – sako R.Karbauskis.
Pasak jo, rinkėjai turi teisę žinoti apie kandidatų veiklas jų praeityje, kad galėtų priimti atitinkamą sprendimą rinkimų metu.
„Be to, jau keli mėnesiai Lietuvoje vyksta viešos diskusijos apie moralinę pareigą atskleisti tokias aplinkybes rinkėjams“, – sako R.Karbauskis ir primena, kad LVŽS pasisako ir už KGB archyvų išviešinimą.
Spalio 22 dieną vyksiančiame antrajame pirmalaikių rinkimų ture dėl Kupiškio rajono mero pareigų varžysis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatė Eglė Blaževičienė ir Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Raslanas.
Kaip ELTA jau skelbė, spalio 10 d. Seimas pakoregavo Rinkimų kodeksą. Įsigaliojus jo pakeitimams kandidatams į Seimą, Prezidentus, Europos Parlamentą ir savivaldą reikės deklaruoti buvusias ir esamas priklausomybes politinėms organizacijoms.
Tai reiškia, kad reikės taip pat deklaruoti priklausomybę buvusioms Komunistų partijoms (SSKP, LKP (SSKP) ar LKP). Informacija apie tai turėtų atsirasti kandidatų anketose, tačiau jos nebus rinkimų plakate.
Seimui pritrūko balsų Rinkimų kodekse įteisinti, kad rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu būtų nurodyta informacija apie kandidato narystę Komunistų partijose ir jose eitas pareigas.
Portalo 15min atliktame tyrime nustatyta, kad iš viso šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Komunistų partijos (TSKP) narių. Apie savo praeitį Komunistų partijoje dauguma parlamentarų nenurodė.
ELTA primena, kad balandžio mėnesį paviešinti dokumentai atskleidė, kad ir prezidentas Gitanas Nausėda 1988 m. pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Apie šią savo biografijos aplinkybę šalies vadovas buvo nutylėjęs.
Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo. Viešojoje erdvėje kilus rezonansui G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida.
