Antradienį Seime – lemiama kova, ar galiausiai medžioklėje bus įteisintas naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimas.
Prie Seimo antradienį perpiet surengtame pikete – negausus protestuotojų būrelis, tačiau jų įspėjimai – itin drastiški.
Gyvūnai – gyvi taikiniai praktikai?
„Žvėrys – ne treniruotėms!“ – teigiama plakate, kurį protestuodamas prie Seimo rankose laikė Lietuvos žaliųjų partijos narys Laurynas Okockis.
„Giname gyvųjų teises, kurie tiesiog negali kalbėti žmonių kalba ir negali Seimo narių įtikinti, kad jie nepriimtų klaidingų įstatymų leisti žudynes ir skerdynes nakties metu miškuose.
Nakties metas yra gyvūnų poilsio metas, kai jie jau nieko nebijodami išeina iš savo slėptuvių, maitinasi. Mes, žalieji, manome, kad gyvūnams naktį derėtų palikti ramybės metą“, – ragino L.Okockis.
Dabartinės medžioklės taisyklės leidžia medžioti šernus ir invazinius gyvūnus nakties metu, tačiau medžiotojai jau daug metų siekia, kad būtų įteisinti naktinio matymo taikikliai, gerokai supaprastinantys medžioklę tamsiuoju paros metu.
Tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą, medžiotojams, anot L.Okockio, atsirado naujas argumentas šiems prietaisams „prastumti“ Seime.
„Jie argumentuoja, kad turėdami naktinio matymo taikiklius treniruosis ant gyvūnų, naikindami ir šaudydami gyvus padarus ir taip treniruosis krašto gynybai. Ukrainos karo realijos ir padariniai labai padėjo jų argumentacijai – esą „jeigu rusas ar kitas priešas užpultų Lietuvą, tai mes turėtume 40 tūkst. medžiotojų armiją, kuri padėtų kariškiams apginti šalį“.
Bet mums kyla didelis klausimas, kiek iš tų medžiotojų apskritai būtų patriotiški, bebaimiai ir eitų ginti šalies, kiek jų yra fiziškai stiprūs, atitinkantys sveikatos reikalavimus vyrai“, – abejojo jis.
Be to, L.Okockis priminė, kad tokį medžiotojų argumentą jau paneigė ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pabrėžę, kad medžioklėje naudojami naktinio matymo taikikliai nėra tinkami krašto gynybai – jie yra kitokios specifikos, prastesni.
O galimybių treniruotis karo scenarijui yra jau dabar – pavyzdžiui, įstojus į Šaulių sąjungą ar tiesiog poligonuose.
„Gyvūnams tai reiškia, kad miškas – nebe namai, ne saugi vieta, o skerdykla. Prasidėtų gyvūnų genocidas“, – pabrėžė jis.
Pagal dabartinį siūlymą, naktinio matymo taikiklius būtų galima naudoti tik šernų ir invazinių rūšių medžioklei. Tačiau L.Okockis kelia klausimą, kokia dalis medžiotojų iš tiesų laikytųsi tokio apribojimo.
„Matydami didelį, gražų elnią ar briedį, kur daug mėsos, daug pinigų, vaikštantį po mišką, ar jie tikrai elgsis pagal taisykles ir nepanaudos to taikiklio ir jo nenušaus?“ – kėlė klausimą jis.
Mat Aplinkos apsaugos departamento vadovybė, anot L.Okockio, jau yra ne kartą viešai pasakiusi, kad jeigu šie naktiniai taikikliai bus įteisinti, aplinkosaugininkams nelieka jokių instrumentų nustatyti brakonieriavimo atvejus naktį miškuose.
„Prognozės yra labai liūdnos“
Biologė, klimato aktyvistė, judėjimo „Extinction Rebellion“ narė Edita Gorobecienė teigė šiam dalies Seimo narių siūlymui nepritarianti, nes žinanti, kad įstatymas neveiks taip, kaip parlamentarai žada.
„Tarp gamtininkų taip pat yra daug medžiotojų, ir jie lygiai taip pat yra pasipiktinę. Jų argumentas, kad naktinio matymo taikikliai sumažins sužalotų žvėrių kiekį, neva greičiau, geriau, taikliau nušaus – tai yra visiška nesąmonė.
Šaunama iš didelio atstumo, ir prognozuoti, kur ir kaip žvėris pajudės, neįmanoma. Juo labiau, kada šernams, stirnoms naktis yra maitinimosi laikas, nes jie miega dieną. Bus žymiai daugiau sužalotų žvėrių, nekalbant apie tai, kad bus be galo sunku kontroliuoti, kur medžiota su naktinio matymo taikikliu, kur be jo“, – įvertino biologė.
E.Gorobecienė pripažino, kad pastaruoju metu šernai ypač suįžūlėjo, ir pridaro ūkininkams nemažai žalos, tačiau ši priemonė, anot biologės, galėtų turėti didžiulę žalą šiai gyvūnų rūšiai.
„Prognozuoju, kad apskritai padaugėtų medžiotojų todėl, kad daug ūkininkų norėtų medžioti. Būtų prastesnė apskaita, nes ir aplinkosaugininkų trūksta, o sąžiningų aplinkosaugininkų tarp jų yra dar mažiau. Visi esame žmonės.
Prognozės yra labai liūdnos. Medžiojant šitaip be apskaitos, taip, jų (šernų – aut.past.) skaitlingumą sumažinsit, bet duok Dieve, kad nereikėtų atstatinėti to skaitlingumo“, – įvertino E.Gorobecienė.
Biologė neatmetė ir dar baisesnio scenarijaus galimybės.
„Jeigu būčiau versli ūkininkė ir gaučiau tokį leidimą, tuomet išsiimi medžiotojo bilietą, leidi sau naudoti taikiklį, tai kur yra garantija, kad ūkininkai nepradės tų medžioklių organizuoti? Ir tai bus pramoga. Tai bus skerdimo pramoga“, – neatmetė biologė.
Pastebi lobizmą
Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė savo ruožtu paneigė ir kitą įstatymo iniciatorių argumentą, jog naktinio matymo taikiklių įteisinimas padėtų sukontroliuoti afrikinio kiaulių maro plitimą.
„Latvijoje naktinis taikiklis buvo įvestas, bet maras plinta daug labiau nei Lietuvoje, kur to įrankio nėra. Tokios tiesioginės sąsajos nėra“, – pabrėžė ji.
I.Budraitė kėlė klausimą, kam naudinga, kad naktiniai taikikliai taip greitai „prasistūmė“ Seime.
„Peršasi išvada, kad tai naudinga tiems, kas nori susikurti naują pirkėjų rinką – ginklų pardavėjams. Antra grupė, kuri labai suinteresuota, kad šis įrankis būtų legalizuotas – brakonieriai.
Nes sukontroliuoti, ar konkretus žvėris sumedžiotas su naktiniu taikikliu, ar be jo, galimybių nėra“, – kalbėjo ji.
Anot Žaliųjų pirmininkės, paradoksalu ir kritikuotina, kad „visuomenė turi stovėti prie Seimo vartų ir sekti, ar tikrai Seimo nariai viešam interesui atstovaus – ar nebus kartais jų papirkę lobistai, pardavėjai, nesąžiningi medžiotojai“.
„O kad taip yra, pripažino vienas iš Seimo narių. Šiandien žmonės man atsiuntė nuorodą į įrašą iš medžiotojų suvažiavimo.
Tame suvažiavime Justinas Urbanavičius, socialdemokratų „neobebras“, kaip jį pravardžiuoja, pripažino, sako, „kai matau, kad yra abejojančių kolegų aplinkos apsaugos departamente, skambinu Medžiotojų asocijuotų struktūrų vadovams ir paprašau pagalbos. Ir pats labai teigiamai nustembu, kad tik šast, ir tų abejojančių nuomonės pasikeičia į palankią pusę“.
Kaip taip gali būti? Ką pasiūlo lobistai tokio gero ir smagaus, kad abejojantys Seimo nariai įsiklauso? Gal įsiklausys ir į mūsų balsus“, – vylėsi ji.
Jeigu Seimas antradienį pritars naktinio matymo taikiklių įteisinimui, Lietuvos žaliųjų partija ketina kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis įstatymą vetuotų.
„Precedentą savotišką jau padarė Valdas Adamkus, dar vasaros pradžioje pasakęs, kad jeigu būtų jo valia, jis toli gražu nepritartų šio įrankio įteisinimui. Kadangi V.Adamkus yra tarsi G.Nausėdos mentorius, tai norisi viltis, kad ir dabartinis prezidentas girdės gamtos, o ne lobistų balsus“, – kalbėjo I.Budraitė.
Kas siūloma?
Įteisinti naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje siekiama nuo 2015 metų. Ankstesniais metais šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru.
Prieš pora metų, motyvuojant karo grėsme ir parama Ukrainai, buvo pakeisti keli Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 bei 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.
Praėjusiais metais naktinio matymo taikiklius įteisinus civilinėje apyvartoje, socialdemokratas Linas Jonauskas su grupe kolegų parlamentui pateikė Medžioklės įstatymo pataisas. Jomis buvo siūloma iš Medžioklės taisyklių į Medžioklės įstatymą perkelti medžioklėje draudžiamus naudoti įrankius, priemones ir būdus, tarp kurių yra ir naktiniai taikikliai.
Taip siekta įstatymuose įtvirtinti jų naudojimo medžioklėje draudimą.
Tiesa, tuomet grupė Seimo narių registravo priešingą pasiūlymą – įteisinti medžioklę su naktinio matymo taikikliais.
Pagal projektą, naktinio matymo prietaisus būtų leidžiama naudoti tik medžiojant šernus ir invazinius gyvūnus, taip sudarant sąlygas geriau reguliuoti jų populiaciją, tačiau gamtosaugininkai ir siūlymo kritikai pabrėžia, kad bus neįmanoma sukontroliuoti, ar naktiniai taikikliai nebus naudojami ir kitiems žvėrims medžioti.
„Jei naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje bus įteisintas, nebematau galimybės dirbti Seimo aplinkos apsaugos komitete, nes jame su savo siekiu ginti gyvąją gamtą, visuomenės interesus, jaučiuosi mažumoje“, – sakė L.Jonauskas.
Gamtininkai, aktyvistai ir kai kurie medžiotojai, taip pat kadenciją baigęs prezidentas aplinkosaugininkas V.Adamkus Medžioklės įstatymo pataisas kritikuoja. Naktinių taikiklių įteisinimui nepritaria ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Dabar naktinius taikiklius naudoti medžioklėje draudžia aplinkos ministro tvirtinamas teisės aktas.
