Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad pastojusios 11-metės atvejis rodo, jog moksleiviams ir jaunuoliams trūksta žinių lytiškumo tema. Jis taip pat pabrėžė, kad mokykloje dėstomos lytiškumo pamokos prisideda prie gimdančių nepilnamečių skaičiaus šalyje mažėjimo.
Tiesa, su tuo sutinka ne visi. Gyvenimo įgūdžių programos kritikai mano, kad už vaikų informavimą lytiškumo klausimais turi būti atsakingi tik tėvai.
Apie Gyvenimo įgūdžių programos svarbą švietimo įstaigose laidoje „Lietuva tiesiogiai“ diskutavo ir savo pozicijas išsakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Jurgita Sejonienė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica.
Prieš Gyvenimo įgūdžių programą pasisakantis V.Sinica nesutinka, kad nėščios 11-metės atvejis turėtų būti paspirtis kokiems nors pokyčiams, nes jis yra kraštutinis.
„Aš nemanau, kad iš šito kraštutinio atvejo galima daryti išvadą. Jis nėra vienintelis, bet net programos, kuri dabar svarstoma, autoriai, įskaitant D.Šukytę, kurie laidose komentavo ir gynė tą programą, sako, kad per pastaruosius septynerius metus, kai buvo taikoma ankstesnė neprivaloma programa, vyko teigiami pokyčiai būtent šitais kriterijais, mažėjo nėščių nepilnamečių skaičius ir visi kiti dalykai, kurių norima sumažinti tuo lytiniu švietimu“, – kalbėjo V.Sinica.
Jo teigimu, šio atvejo išvengti nebūtų padėjusi ir Gyvenimo įgūdžių programa, nes pastojusi mergaitė – ketvirtokė, ji tokios pamokos apskritai neturi.
„Tikriausiai tai yra šeima, nežinau, koks dabar tas terminas vartojamas, gal negalima sakyti, asociali, probleminė, turinti socialinių problemų, bet šeima, kurios turbūt nelabai palietė švietimas, koks jis bebūtų. Bet kuriuo atveju švietimas lytiniais klausimais nėra pradinukams.
Diskusija vyksta dėl to, kas bus mokoma nuo penktos klasės. Šitas atvejis, nors nėra vienintelis, bet jis yra tiek kraštutinis, kad net ir dabartinių ginčų kontekste su naująja programa nesiūloma kažkaip pradėti juos mokyti“, – aiškino V.Sinica.
Tačiau konservatorė J.Sejonienė kaip tik mano, kad tai, jog šalyje jau pastoja ketvirtokės, reiškia, kad lytiškumo pamokos ne tik privalo būti, bet jos galėtų būti dėstomos net nuo pradinių klasių.
„Tai pasirodo, kad tai nėra per anksti. Nepaisant to, kad šeima gal ir yra socialinės rizikos, bet šitą švietimo programą mes turime nuo 2004 metų. Akušeriai-ginekologai pastebi, kad kartais, ne procentais, bet kartais sumažėjo nepilnamečių nėštumų, sumažėjo abortų. Vadinasi, programa veikia.
Dabar klausimas, nuo kada vaikus mokyti apie lytiškumą ir seksualumą? Matyt, kad ketvirta klasė nėra per anksti, jei vis dar turime nėščių vienuolikmečių. Aš manau, kad tai reikėtų ankstinti. Ir tą būtina daryti“, – tvirtino J.Sejonienė.
Politikė svarstė, kad pamokos, kuriose paliesta lytiškumo tema, galėtų atsirasti dar pradinėse klasės. Ji pateikė ir pavyzdį iš savo šeimos.
„Žiūrėkite, tai nėra vien tik apie kontracepciją, tai – apskritai apie savo kūno suvokimą, savo kūno ribų suvokimą, apie seksualumą, kas yra lytiniai organai, ką galima liesti, ką galima rodyti, ko negalima rodyti. Visus šituos dalykus vaikai turi sužinoti.
Pavyzdžiui, aš savo vaikams tą aiškinu šeimoje. Viena mano dukra yra pirmokė, kita – ketvirtokė. Aš surandu būdų, kaip tą aiškinti. Ne tik apie jos lytį, bet apskritai, jog yra vyrai, yra moterys, yra moterys ir vyrai, kurie myli vienas kitą ir gyvena moteris su vyru, kad yra moterys, kurioms patinka kitos moterys, kad yra vyrai, kuriems patinka kiti vyrai.
Tai yra visiškai normalu. Jai tas yra neprivaloma, ji turi pasirinkti savo kelią, bet ji turi gerbti ir kito pasirinkimą“, – dėstė J.Sejonienė.
Su tuo sutikti nenorėjo V.Sinica. Jis atkreipė dėmesį, kad keli kraštutiniai atvejai neturėtų tapti reformomis visai visuomenei. Kaip pavyzdį jis pateikė vadinamąją Matuko reformą, po kurios, anot Nacionalinio susivienijimo atstovo, tėvai nebežinojo, ką galima daryti su savo vaikais, kaip juos auklėti ir pan.
J.Sejonienė atšovė, kad ne Gyvenimo įgūdžių programa skaldo visuomenę, o tokie politikai, kaip V.Sinica.
„Man atrodo, kad ne programa skaldo visuomenę, o atskiri visuomenės veikėjai, kuriems ji dėl kažko nepatinka. Jie skaldo visuomenę. Išsitraukti net ne iš pačios programos, o iš rekomenduojamos medžiagos kažkokį vieną sakinį apie oralinį seksą ir apie priemones, kaip saugiai tai daryti, ir tai padaryta programos ašimi, skaldančiu elementu.
Aš nežinau, kodėl tai reikia daryti, jeigu ir pats gerbiamas Vytautas pritaria, kad tokios programos reikia, vaikams reikia žinoti (aišku, reikia ir lytinio švietimo) ir apie sveikatą, išmanyti savo psichologiją. Ten tas yra dėstoma.
Lytinio švietimo dalis toje programoje yra viso labo 7 procentai. Gal per mažai, jeigu vis dar turime nėščių nepilnamečių“, – įsitikinusi konservatorė.
Į šį pasisakymą reaguodamas V.Sinica atsakė nemanantis, kad jis prisideda prie visuomenės skaldymo, o protestai esą yra išdava visuomenėje jau tvyrančio nepasitenkinimo.
„Programa tuo klausimu apskritai egzistavo, teisingai, kaip jūs sakote, ne nuo 2016 metų, o nuo anksčiau, dar buvo prieš tai kitos programos, jos po truputį plėtėsi savo turiniu. Bet buvo du esminiai dalykai.
Vienas, subalansuota pasaulėžiūra. Nebuvo mokoma apie vienalytes šeimas, kad lytis, kaip jūs sakote, galbūt yra pasirenkama, kas yra šitos programos ne pačiame tekste, bet rekomendacija, o tai irgi yra oficialus dokumentas. Žodis rekomendacija neturėtų klaidinti“, – mano V.Sinica.
Jis pabrėžė, kad jam J.Sejonienės įvardyta šeimos ir lyties samprata yra nepriimtina.
„Būna klausimai absoliučiai ekspertiniai – energetikos ar panašūs, kuriais visuomenėje vidutiniškai žmogus nėra informuotas. Moralės klausimais nėra ekspertų ir ne ekspertų.
Visi turi savo suvokimą – iš tėvų ar iš ko nors pasiimtą – ir turi į jį teisę. Politikai turi į jį atsižvelgti“, – konstatavo pašnekovas.
