„Čia sukiojasi šimtus tūkstančių eurų kainuojantys automobiliai ir dygsta įspūdingi namai, apjuosti aukštomis tvoromis. Tik niekas nežino, kokie aitvarai jų savininkams sunešė turtus“, – „Lietuvos rytui“ prabilo pasienio zonoje gyvenantys žmonės, kurie sutiko atskleisti šešėlinio verslo užkulisius.
Šalia sienos su Baltarusija klestinčiu kontrabandos verslu, pasirodo, užsiima ištisos kartos – tėvai patirtį ir ryšius perduoda vaikams. Tik nelegalų pelną jiems neša ne mistiniai aitvarai, o nuotoliniu būdu valdomi dronai.
„Nuo mėtomų dėžių dunksėjimo naktimis mums būna sunku užmigti“, – tikino vietos gyventojai.
Nors neseniai buvo uždaryti du pasienio perėjimo punktai su Baltarusija, o tarp šalių tvyro įtampa, kontrabandos verslo vadeivoms tai – ne kliūtis.
Kaimyninėje šalyje pigių rūkalų gamykla veikia visą parą, o nuotoliniu būdu valdomi dronai per sieną zuja kas antrą ar trečią naktį.
Bepiločiai neskraido tik tada, kai pučia stiprus vėjas arba labai lyja. Nusileisti jiems nereikia – numetę krovinį grįžta kito.
Viena dėžė sveria apie 10 kilogramų. Galingos skraidyklės gali gabenti po dvi, tris dėžes. Dronai per sieną kursuoja daug kartų. Per naktį permetama 100–150 dėžių, kuriose – tūkstančiai pakelių rūkalų.
„Štai tame miške naktimis kartais tūno vadinamieji nešikai ir laukia, kol dronai numes kontrabandinį krovinį.
Nešikais dirba ir paaugliai. Pusę dienos jie praleidžia mokyklose, o po to nešioja dėžes arba „stovi ant šucherio“ prie kelių – stebi, ar neatvyksta pareigūnai“, – atskleidė gerai informuotas šaltinis.
Porą kartų dėžės nuo dronų atsikabino ne vietoje ir netikėtai nukrito ant kelio tiesiai priešais važiuojančią patrulių mašiną.
„Ar įsivaizduojate, kokiu tankumu naktimis skraido dronai, jeigu dėžės čia krinta net ant kelių?“ – šyptelėjo vienas pašnekovų.
Automobiliu pasukome į atokesnį kelią, vedantį miško link. Dešinėje buvo matyti sena sodyba. Jos pastatuose kartais slepiamos dėžės su baltarusiškomis cigaretėmis.
Pavažiavę dar porą kilometrų išvydome rodyklę „Pasienio gatvė“. Netrukus privažiavome koncertiną, juosiančią sieną. Vienoje pusėje – stulpas, paženklintas Lietuvos vėliava, kitoje – Baltarusijos.
„Koncertina pristabdė tik pavienius kontrabandininkus, o rykliai greitai persiorientavo – prisipirko dronų. Tokiu būdu gabenti per sieną kontrabandines cigaretes netgi paprasčiau“, – važiuojant prie koncertinos aiškino vietos gyventojas.
Visureigį pirko aukcione
Šešėliniai veikėjai, veikiantys pasienio zonoje, jau ne vienus metus yra apsiginklavę naujausia įranga.
Vietos gyventojai „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad kontrabandininkai naudoja kelis tūkstančius eurų kainuojančius termovizorius, padedančius veikti visiškoje tamsoje, taip pat galingus žiūronus, radijo stoteles ir pareigūnų radijo ryšį slopinančius įrenginius.
Kartą šešėliniai veikėjai viešame aukcione pamatė parduodamą visureigį, kuris prieš tai priklausė valstybės sieną saugančiai tarnybai.
Kontrabandininkai automobilį apklijavo lipdukais su pasieniečių ženklais, pritvirtino mėlyną švyturėlį ir kurį laiką niekieno netrukdomi į pogrindinius sandėlius vežiojo dėžes, pilnas cigarečių.
Visureigį netikėtai aptiko policijos kriminalistai, atvykę daryti kratos į automobilių remonto dirbtuvę, kurioje buvo slepiamos dėžės su cigaretėmis.
Rengė jaunų nešikų atrankas
„Štai ten gyvena vienos iš grupuočių vadeiva“, – į aukšta tvora apjuostą didelį namą su priestatais parodė vietos gyventojas.
Atvirame garaže stovėjo juodas galingas visureigis.
Už poros kilometrų – tam pačiam veikėjui priklausanti didžiulė pirtis, taip pat apjuosta aukšta tvora.
Pavažiavę kelis kilometrus pamatėme kitą įspūdingą sodybą, o dar toliau – ir dar vieną.
„Taip gyvena tie, kurie praturtėjo iš šešėlinio verslo. Tame dalyvauja ir jų žmonos – jos važinėja keliais ir stebi pareigūnų judėjimą“, – tikino šaltinis.
Vienoje prabangių sodybų buvo verbuojami jaunuoliai, tarp jų – ir nepilnamečiai.
Šešėlinis veikėjas rengė vadinamąsias olimpiadas, per kurias jaunuoliams duodavo nešti po dvi dėžes, kurių viena sverdavo apie 14 kilogramų. Vaikinai, kurie pirmi pasiekdavo finišą, būdavo užverbuoti į nešikus.
Kitų jaunuolių darbas – „stovėti ant šucherio“. Tokie pasibaigus pamokoms sukiojasi ir prie policijos komisariato – stebi pareigūnus, kur link juda jų mašinos.
Tie, kuriems būna patikėta į slėptuves nuvežti dronų atskraidintus kontrabandos krovinius, lanko ekstremalaus vairavimo kursus.
„Jie labai galingais automobiliais taip nurūksta per miškus ar laukus, kad besivejantys pareigūnai kartais pamato tik galinius ratus“, – teigė šaltiniai.
Šulai ir jų artimiausi parankiniai retai įkliūva į pareigūnų pasalą. O jeigu taip nutinka, netrukus į komisariatą prisistato koks vietinis girtuoklis, kuris neturi jokio turto, ir prisiima visą kaltę.
Daužė beisbolo lazda
Kai su vienu iš šaltinių dairėmės po vadinamąjį Afganistaną, esantį Šalčininkų rajone, pro šalį pravažiavo ne vienas išskirtinis visureigis.
Į akis krito ir įmantrūs automobilių valstybiniai numeriai, pavyzdžiui, „3AKOH“ („zakon“ išvertus iš rusų k. reiškia „įstatymą“), „DOZVOL“ (reiškia „muitinės leidimą“), „MAMC1S“, „SANIUK“ ir pasikartojantys skaičiai.
Tačiau vietos gyventojų nei keisti numeriai, nei galingi visureigiai jau seniai nestebina. Jie bijo išpuolių, per kuriuos santykius aiškinasi galią rodantys veikėjai.
Vienas tokių supykęs surengė viešą egzekuciją. Atvykęs prie kito vietos gyventojo namo puolė jį daužyti beisbolo lazda, po to apipylė benzinu jam priklausantį BMW ir padegė. Automobilis sudegė visiškai.
Tai matę gyventojai labai išsigando. Jie svarstė, kad veikėjai, kurie visuotinai pavojingu būdu suvedinėjo sąskaitas, turbūt kažko nepasidalino.
Regėdami įžūlius išpuolius ir girdėdami, kaip naktimis į žemę dunksi dėžės, gyventojai stebėdavosi, kodėl niekas to nepažaboja.
Jie lengviau atsikvėpė tik tada, kai prieš trejus metus buvo suburta speciali pareigūnų grupė, kuri paskelbė karą kontrabandininkams – pradėjo stabdyti gatvėmis lakstančius galingus visureigius, krėsti cigarečių prikimštus slaptus sandėlius.
Grupuočių vadeivoms nepatiko, kad kanalai, kuriais iš Baltarusijos plūsta kontrabanda, užsiveria, o jų nelegalios pajamos gerokai sumažėjo.
Ryšiai veda į departamentą?
Pasienio zonos gyventojai prasitarė, kad viena šeima, kuri įkliuvo vadinamajai specialiai grupei, gali turėti įtakingų ryšių sostinėje.
Tos šeimos nariams buvo pareikšti įtarimai dėl didelio kiekio kontrabandos. Pas juos buvo rasta ir neteisėtai laikytų šovinių, ir daug naminės degtinės.
Gerai informuoti šaltiniai paminėjo iš Šalčininkų kilusio Vladimiro Banelio pavardę.
Šis pareigūnas Policijos departamente jau kurį laiką patarinėja generaliniam komisarui Renatui Požėlai.
Vietos gyventojai kalbėjo, kad garsioje kontrabandos byloje figūravęs J.B. bei jo motina S.B., prie kuriai priklausančio namo buvo rasta daug dėžių su cigaretėmis, gali būti patarėjo giminės.
Siekdama patikrinti gautą informaciją žurnalistė kreipėsi į Policijos departamentą.
Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis patvirtino, kad S.B. yra tolima patarėjo V.Banelio giminaitė, bet jis su ja esą nepalaiko ryšių.
O štai apie tai paklaustas patarėjas V.Banelis blaškėsi.
Aukštas pareigūnas tai kratėsi giminystės ryšių su įtarimų sulaukusiais asmenimis, tai juos lyg ir pripažino: „Aš negaliu patvirtinti, kad jie yra mano giminės. Paklausiau mamos ir ji pasakė, kad galimai tai yra mano tėvo giminės. Bet aš jų nepažįstu ir su jais nebendrauju.“
Raktai tiko spynoms
„Lietuvos ryto“ duomenimis, pasienio gyventojai S.B. priklausančiame name ir šalia stūksančiuose pastatuose krata buvo atlikta 2021 metų spalio 19 dieną.
Kriminalistus iš specialiosios grupės ten nuvedė įtartinas susirašinėjimas, vykęs per „Telegram“ pokalbių programėlę.
Vyriškis per programėlę rašė, kad parduoda 10 dėžių su cigaretėmis, ir nurodė kainą. Neužtruko nustatyti, kas jis yra ir kur gali būti slepiama kontrabanda.
Nuvykę į Dieveniškių seniūniją kriminalistai prie gyvenamojo namo pamatė einantį apie 60 metų vyrą, kuris rankose laikė raktų ryšulį. Netoli namo stūkso apleisti pastatai, o ant jų durų uždėtoms spynoms kaip tik tiko vyriškio turėti raktai.
Viename pastatų buvo rasta dėžių su baltarusiškomis cigaretėmis, nepažymėtomis banderolėmis. Jų vertė siekė apie 26 tūkstančius eurų. Taip pat rasta ir neteisėtai laikytų šovinių.
Įtarimų sulaukę asmenys atkakliai jų kratėsi – neva dėžės jiems nepriklausė, jas ten galėjo slėpti pašaliniai.
Dėl kontrabandos pradėtą ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos prokuratūra praėjusių metų birželį nutraukė pritrūkus įrodymų. Tai pribloškė kriminalistus, kurie savo akimis matė, kas laikė spynų, kurios saugojo dėžes su kontrabanda, raktus.
Pranešimas sukurptas iš gandų
Praėjus kuriam laikui po Dieveniškėse ir kitose vietose šalia pasienio atliktų kratų, per kurias rasti dideli kiekiai kontrabandos, iš gandų buvo sukurptas pranešimas.
Juo remiantis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jau prieš pačius kriminalistus, kurie purtė šešėlinius veikėjus.
Mįslingai atsiradusiame pranešime buvo rašoma, esą tam tikri asmenys po kratų pasigedo termovizoriaus, penkių radijo stotelių, žiūronų, pinigų. Beveik visi asmenys – teisti, daiktų neva pasigedo ne iš karto po kratų, o tik praėjus nemažai laiko.
Vienas veikėjas, teistas dėl kontrabandos, praėjus maždaug pusantrų metų po jam priklausančiose automobilių remonto dirbtuvėse atliktos kratos neva nerado radijo stotelių, mėlyno švyturėlio, policijos radijo dažnių slopinimo įrangos.
Jo dirbtuvėse kriminalistai buvo radę visureigį, apklijuotą pasienį saugančios tarnybos ženklais, prikrautą dėžių su kontrabanda.
DNR pėdsakai vedė prie dirbtuvių savininko, bet kaltę prisiėmė kitas žmogus.
Patyrė didelį spaudimą
Atsiradus mįslingam pranešimui veikėjai buvo iškviesti į apklausas, per kurias kai kurie jų viską neigė.
Pavyzdžiui, pranešime buvo rašoma apie L.M., kuri esą pasigedo 200 eurų.
Pasirašydama kratos protokolą moteris jokių pretenzijų niekam neturėjo, o vėliau paaiškino, kad jos sugyventinis yra girtuoklis, todėl turbūt be jos žinios paėmė pinigus.
Nepaisant to, kad pranešimas buvo sukurptas remiantis nepagrįstais gandais, buvo triukšmingai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam visus metus vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.
Specialios grupės pareigūnams, kurie buvo paskelbę karą šešėlio šulams, taip pat ir jų šeimų nariams teko patirti didelį spaudimą.
Tik po to, kai „Lietuvos ryto“ žurnalistė pradėjo domėtis, ar baudžiamojoje byloje gauta nors kokių įrodymų, buvo staigiai išplatintas pranešimas, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.
Tačiau liko nutylėta, kaip byla buvo kurpiama vien iš gandų, kuriuos skleidė teisti asmenys, ir kas už viso to slepiasi.
Apie tai žurnalistė, nuvykusi į vadinamąjį Afganistaną, paklausė specialios grupės pareigūnų, kurie atskleidė pribloškiančių aplinkybių.
Vietoj pagalbos – kirtis
„Šešėlinis verslas, kuris įsuktas pasienyje, yra dangstomas iš aukščiau. Mes ne kartą apie tai vadovybei į sostinę siuntėme raštus, pažymėtus grifu „slaptai“.
Norėjome įspėti apie nusikalstamų grupuočių siautėjimą ir korupcinius susitarimus, bet nesulaukėme jokios reakcijos ir pagalbos“, – „Lietuvos rytui“ prabilo vienas iš keturių kalbintų kriminalistų, kurie dirba pasienio zonoje (pareigūnų vardai ir pavardės autorei yra žinomi. – Aut.).
Vietoj pastiprinimo pareigūnus, paskelbusius karą kontrabandininkams, vieną dieną užgriuvo atstovai iš Imuniteto valdybos. Jie krėtė darbo ir gyvenamąsias vietas, tėvų namus.
Neva buvo ieškoma termovizoriaus, radijo stotelių, policijos ir pasienio pareigūnų naudojamo radijo ryšio slopintuvo – šešėlinės veiklos įrankių, kurių neva pasigedo su kontrabanda pričiupti asmenys.
Kratos namuose buvo atliekamos ir matant nepilnamečiams vaikams. Kriminalistai buvo spaudžiami duoti parodymus prieš savo kolegas.
Pareigūnė vos nenualpo
Iš Varėnos kilusi jauna policininkė, kuri buvo metusi iššūkį šešėlinio verslo veikėjams, patyrusi Imuniteto valdybos spaudimą vos nenualpo.
Žurnalistės paklausta, ar nebuvo kilę minčių palikti tarnybą, ketverius metus dirbanti pareigūnė patikino: nors kovoti su šešėliu sunku, trauktis ji neketina.
„Mus apjuodino, pažemino be jokio svaraus pagrindo, nors stengėmės pažaboti kontrabandą, naktimis tūnodavome pasaloje. Mūsų darbas sunkus, bet man jis patinka, kitaip manęs čia seniai nebūtų“, – tvirtino jauna pareigūnė.
Bet spaudimą atlaikė ne visi. Vienas iš devynių specialios grupės pareigūnų pasitraukė iš policijos, o du perėjo dirbti į kitą vietą.
Tyčiojosi ir iš vaikų
Matydamos, kaip purtomi juos spaudę pareigūnai, nusikaltėlių grupuotės dar labiau suįžūlėjo – pradėjo persekioti jų šeimas.
„Kartą į mano namų kiemą demonstratyviai įsuko vietos gaujai priklausantis juodas visureigis, pasisukiojo ir lėtai išvažiavo“, – „Lietuvos rytui“ atskleidė kita pasienio zonoje dirbanti kriminalinės policijos pareigūnė.
Kitą kartą prie jos namų buvo padėta dirbtinių gėlių – tokių, kokios paprastai dedamos ant kapų.
Buvo sekamas ir jos mažametis vaikas, iš jo tyčiojamasi.
Tokiu būdu gaujų nariai siekė patyrusią kriminalistę įbauginti, bet ir ji neketino trauktis.
Kai pareigūnė apie visa tai pasakojo žurnalistei, jos veide atsispindėjo didelė įtampa. Moteris suvokė, kad tol, kol kariaus su šešėlinio verslo šulais, privalės pati saugoti savo artimuosius.
„Už savo kolegas galiu duoti ranką nukirsti, nes jie dirba iš idėjos, naktimis tūnodami pasaloje sulaiko pavojingus nusikaltėlius.
Manau, kad be įrodymų sukurpta byla buvo užsakyta, mus norėjo psichologiškai palaužti. Bet aš nepasiduosiu“, – kalbėjo pareigūnė.
Įtampa jos veide atslūgo tik tada, kai parodė darbo kabinete ant sienos pakabintus paveikslus. Kriminalistė laisvalaikiu tapo ir bent trumpam pamiršta tuos, kurie siekia ją įbauginti.
Buvo nuolat sekami
„Kai atvykau dirbti į vadinamąjį Afganistaną, cigarečių kontrabanda klestėjo, naminės degtinės taškai veikė kas antrame name, nelegali prekyba vyko visą parą, bet dėl to pradėtų bylų buvo vos viena kita.
Pričiupdavo kokią senolę, radę pas ją surūdijusį naminės degtinės gamybos aparatą, o rimtų veikėjų niekas nedrįso judinti.
Tuo pat metu po komisariatą šmirinėjo neaiškūs tipai, o kai kurie policininkai iš kuklių algų statėsi prabangius namus, išklotus marmuru“, – pasakojo pareigūnas, prieš kelerius metus priėmęs iššūkį pasienyje pažaboti organizuotas nusikaltėlių gaujas.
Kolegos iš slaptų padalinių jį buvo įspėję, kad tuos, kurie ten dirba, akylai stebi ir seka gaujų nariai.
Tai pasitvirtino: vos kriminalistai pajudėdavo, informacija, kur link jie pasuko, būdavo perduodama gaujoms. Jų pagalbininkai, pasivadinę „realnyje pacany“, žinias perduoda per „Viber“ ir „Telegram“ programėles.
Supratę, kad yra akylai stebimi, pareigūnai pakeitė taktiką – į slaptas operacijas pradėjo vykti iš namų ir kontrabandininkus užgriūdavo netikėtai. Pas juos rasdavo po 20–140 dėžių su cigaretėmis.
„Nesumokėtų akcizų sumos siekė nuo 20 tūkstančių iki 100 tūkstančių eurų.
Buvo įsuktas labai pelningas šešėlinis verslas“, – paaiškino pašnekovai.
Jie kirto ir daugybei nelegalių degtinės prekybos taškų. Po to ir ūkininkai ėmė dėkoti, nes darbininkai šienauti laukų atvyksta blaivūs.
Prieš stambius kontrabandininkus pradėtos bylos itin domino jiems parankius pareigūnus, kurie bandė šniukštinėti.
Didelių nuostolių patyrę šešėliniai veikėjai bandė ir per tarpininkus ieškoti priėjimo prie specialios grupės, o nepavykus susitarti pabandė į ją įterpti jiems parankų žmogų.
„Vienas pareigūnas prašė priimti jį į grupę, dievagojosi, kad nori iššūkių. Bet mes išsiaiškinome, kad naktimis jis prie sienos lydėdavo dėžes“, – atskleidė vienas pašnekovų.
Kriminalisto teigimu, kai organizuotų grupuočių vadeivoms nepavyko susitarti ir įbauginti, jie surezgė kitą planą.
Žino ir apie susitikimą
„Turime tikrai patikimos informacijos, kad kontrabandininkų pasiuntinys, kuris yra teistas tris kartus, buvo nuvykęs į sostinę.
Prekybos centre, esančiame netoli Policijos departamento, įvyko susitikimas, po kurio viskas ir užvirė“, – apie tai, kaip vien iš gandų galėjo būti sukurpta byla, kalbėjo pareigūnas iš vadinamosios specialios grupės.
Jis žurnalistei įvardijo ir veikėjų pavardes, ir sumą, kuri esą tam buvo skirta iš vadinamojo nusikaltėlių „obščiako“.
Paklaustas, ar yra visiškai tikras, kad baudžiamoji byla buvo sukurpta pagal užsakymą, kriminalistas paslaptingai šyptelėjo: „O kaip kitaip paaiškinti tai, kad departamente dirbančių kai kurių asmenų ir šešėlinio verslo vadeivų tikslai sutapo?“
Be įrodymų garsiai pradėtos bylos subliūkšta tyliai
Dariušas Lučinskis
Kontoros „Integrum“ advokatas
„Man iš pat pradžių kilo abejonių, ar įtarimai buvo pareikšti surinkus pakankamai duomenų, ar tik siekiant įbauginti sąžiningai pareigas atliekančius pareigūnus, slopinti jų pastangas atskleidžiant nusikalstamas veikas ir sukelti abejonių, ar verta toliau tęsti tarnybą.
Gavus žvalgybinę informaciją reikėjo rinkti duomenis ir tik tada, jeigu jų būtų surinkta pakankamai, reikšti įtarimus ir imtis kitų procesinės prievartos priemonių.
Noras kuo greičiau pareikšti įtarimus ir apie tai paskelbti yra nesuprantamas. Paskui stebimasi, kodėl garsiai pradėtos bylos tyliai subliūkšta.
Įtarimai buvo pareikšti remiantis vien tik prieštaringais asmenų, kurie kerštaudami turėjo pagrindą pareigūnus apkalbėti, paaiškinimais.
Kai kurių pasakymai buvo tik apie dingusius daiktus, nieko nekaltinant.
Byloje net nebuvo nukentėjusiųjų pareiškimų ir nebuvo nustatyta, ar daiktai, kurie neva dingo, iš viso buvo ir kam jie priklausė. Niekas nereiškė reikalavimų dėl žalos atlyginimo.
Vienam policijos pareigūnui buvo pareikštas įtarimas dėl kratos, kurioje jis net nedalyvavo, nes dirbo visai kitoje vietoje. O juk tai buvo galima nesunkiai patikrinti.
Ikiteisminio tyrimo metu kilo pagrįstų abejonių, ar jo duomenys nėra atskleidžiami pašaliniams, suinteresuotiems asmenims.
Remiantis nepatikrintais duomenimis ne tik buvo pareikšti įtarimai, bet ir pareigūnai buvo laikinai sulaikyti, pas juos atliktos kratos ir taikytas slaptas sekimas, kurio metu nebuvo gauta jokių duomenų, kurie patvirtintų įtarimus.
Kodėl teismai, remdamiesi iš piršto laužtais įtarimais, leido taikyti prievartos priemones? Kodėl tokių veiksmų buvo imtasi prieš pareigūnus, kurie sąžiningai vykdė pareigas ir atskleidė nusikalstamas veikas?
Atsakymų turbūt reikėtų pradėti ieškoti nuo tų, kuriems visa tai buvo naudinga.“
