Konservatorius Mindaugas Lingė ir apžvalgininkas Tadas Ignatavičius „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ atskleidė, kaip ir kodėl sugriuvo konservatorių dėliotas „kortų namelis“ prezidento rinkimams, kodėl premjerė slėpė savo sprendimą net ir nuo artimiausių partiečių ir kokia politinė ateitis laukia G.Landsbergio.
Niekas nežinojo
Konservatorių prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų štabo vadovas, Seimo narys M.Lingė pripažino, kad net artimiausiai I.Šimonytės aplinkai jos sprendimas dėl prezidento rinkimų buvo netikėtas.
„Aš sužinojau, kaip ir visi – po Seimo komiteto posėdžio, kuris buvo ilgas ir užtruko. Matėsi, kad visi chatai, messengeriai yra plyštantys nuo naujienos, nes tai buvo naujiena“, – pripažino M.Lingė.
Paklaustas, ar normalu, kad ir konservatorių rinkimų štabo vadovas apie partijos kandidatę prezidento rinkimuose sužino tokiu būdu, M.Lingė tikino čia nieko keisto neįžvelgiantis.
„Turėjome 23 iškeltus kandidatus, kurie iki trečiadienio vakaro turėjo pasakyti savo žodį. Kai artėjo prezidiumo metas, 17 val., natūralu, kad ir pradėjo byrėti tie atsakymai iš tų, kurie dar nebuvo to padarę“, – argumentavo parlamentaras.
Konservatorius tikino, kad nebuvo ir jokio artimiausio I.Šimonytės partiečių rato pasitarimo sprendimo išvakarėse.
„Jeigu toks susitikimas buvo, tai jame nedalyvavau, ir nežinau, kad tokie susitikimai būtų buvę, ypatingai išvakarėse“, – sakė M.Lingė.
Sugadino demokratijos šventę?
Tuo metu politikos apžvalgininkas T.Ignatavičius įsitikinęs, kad toks netikėtas I.Šimonytės sprendimas sujaukė tiek partijos strategų, tiek ir partiečių, ketinusių dalyvauti vidiniuose rinkimuose, planus.
„Atėjo premjerė ir pagadino demokratijos šventę“, – taip, anot T.Ignatavičiaus, kai kurie konservatoriai galėjo galvoti po premjerės paskelbtos žinios.
Apžvalgininko žiniomis, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas strategavo ir skaičiavo, kad dalyvaus vidiniuose partijos rinkimuose, turėjo savo tikslų.
Anot jo, konservatorių partija jau ruošė M.Navickienę kaip galimą kandidatę, tačiau premjerei savarankiškai nusprendus dalyvauti rinkimuose, visi kiti turėjo prie šio sprendimo prisiderinti.
„Visa tai, kas vyko konservatorių partijos prezidiume, prieš jį ir po jo, šiek tiek priminė žvėrių susirinkimą. Atėjo I.Šimonytė ir pasakė, kad „Aš čia patinas“. Ir kortų namelis, visos dėlionės sugriuvo, I.Šimonytė parodė, kad ji priiminėja sprendimus šioje partijoje, ji veda bandą. Tai buvo visiškai akivaizdu.
Man įdomiausias klausimas, ar ji tokiu būdu siekia parodyti ir įsitvirtinti šiame bandos vedlio statuse, ar ji turi kažkokį kitą tikslą“, – svarstė T.Ignatavičius.
Apžvalgininkas priminė I.Šimonytės žodžius, kad partijos vadovybę apie savo sprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose ji informavo tą pačią dieną, kai tai sužinojo ir visa Lietuva – reiškia, ne partijos vadovybė sprendžia ir strateguoja, kaip partijai geriausiai pasirodyti rinkimuose, bet pati I.Šimonytė.
T.Ignatavičius kėlė klausimą, kiek konservatorių partijai iš tiesų yra pavojinga tokia priklausomybė nuo premjerės netikėtumų – kaip ir, pavyzdžiui, grasinimas atsistatydinti po kilusio „čekiukų“ skandalo.
Turi paaiškinimą
Savo ruožtu M.Lingė priminė, kad prieš penkerius metus I.Šimonytės sprendimas kandidatuoti buvo paskelbtas labai panašiu metu.
„Iki paskutinio momento nebuvo aiškiai žinoma ir partijos bendruomenei, ir kolegoms, koks bus galutinis apsisprendimas“, – sakė M.Lingė.
Konservatorius svarstė, kad premjerė niekam nesakė apie savo sprendimą dėl to, kad nebūtų kokių nors povandeninių srovių, kad kalbos anksčiau laiko nepradėtų „vaikščioti“.
Kandidatui – didelė atsakomybė
Šis sprendimas, anot apžvalgininko, gali būti susijęs ne tik su noru įrodyti savo lyderystę, bet ir su politiniais žaidimais.
„Sklando versijos, kad I.Šimonytė į aikštelę išbėgo todėl, nes buvo baimės, kad L.Kasčiūnas gali laimėti prie M.Navickienę, ir tokiu atveju įvyktų tektoniniai lūžiai partijoje prieš būsimus partijos rinkimus“, – įvardijo T.Ignatavičius.
M.Lingė kalbėjo, kad kandidatas prezidento rinkimuose iš tiesų neša visos partijos žinutę ir ne tik vieniems rinkimams.
„Tai ne tik prezidento klausimas – matome visus metus į priekį. Suprantame, kad yra transliuojama žinutė, kokia kryptimi einama. (Kandidatas – aut.past.) turi turėti bendrą vertybinę kryptį, natūralu, kad yra lyderiai, kurie labiau racionalizuoja tą darbotvarkę – ir trečiadienį įvardyta proeuropietiškos dešinės, racionalumo darbotvarkė gali būti pasiūlyta“, – kalbėjo M.Lingė.
Kas bus su G.Landsbergiu?
Tačiau toks savarankiškai priimtas I.Šimonytės sprendimas kelia klausimų, kokį vaidmenį konservatorių partijoje dar turi dabartinis jos pirmininkas G.Landsbergis.
T.Ignatavičius svarstė, kad nepasitenkinimą tuo, kad G.Landsbergis buvo nustumtas nuo sprendimų priėmimo, trečiadienį parodė ir jo senelis, konservatorių garbės lyderis Vytautas Landsbergis.
„Po prezidiumo posėdžio išėjęs Akela – patriarchas V.Landsbergis – neatrodė šventiškai nusiteikęs. Jis nebuvo patenkintas. Spėčiau, kad gal profesorius nėra labai laimingas, nes jo anūkas, kurį jis matė partijos lyderiu, atvirai kalbant, buvo nustumtas nuo šių sprendimų. Galbūt yra nuoskauda, kad nebe jis yra partijos vedlys“, – spėjo apžvalgininkas.
Visgi, M.Lingė teigė nejutęs jokio V.Landsbergio nepasitenkinimo.
„Būdamas to partijos prezidiumo posėdžio viduje tikrai nepajutau kažko tokio, kas apibūdinta, kad matėsi už durų, kai jis palikinėjo prezidiumą. Ten net nebuvo kažkokios pernelyg diskusijos.
Tiesa, buvau prisijungęs nuotoliu, todėl nemačiau, kaip ta salė atrodė, bet plojimų gausa buvo pakankamai didelė, tad net neabejoju, kad tame tarpe – ir profesoriaus“, – kalbėjo M.Lingė.
Paklaustas, kur yra partijos pirmininko posto siekti nebeketinančio G.Landsbergio ateitis, M.Lingė įvardijo postą, kurio ir pats G.Landsbergis norėtų labiausiai – Europos komisaro.
„Visi sprendimai yra prieš akis. Mūsų politinė bendruomenė net abejonių nekeltų, kad jis yra geriausias kandidatas į Europos Komisiją. Bet ar tie sprendimai būtų? Tai yra ir prezidento, ir kitų teikiančiųjų, sprendimų priėmėjų klausimas. Yra trys dalyvaujančios grandys“, – kalbėjo konservatorius.
Tuo metu T.Ignatavičius įsitikinęs, kad kol prezidentas yra G.Nausėda, tol G.Landsbergis eurokomisaro posto negaus.
„Šiandien, žiūrint į visą situaciją, jo galimybės yra sudėtingos, nes pagal Lietuvos įstatymus yra būtinas prezidento pritarimas. Sunkiai tai įsivaizduoju.
Nebent pasikeistų prezidentas. Tad gal tai ir yra taktinis, strateginis sprendimas – į aikštelę išbėga I.Šimonytė, laimi prezidento rinkimus ir nebėra kliūčių G.Landsbergiui į Europos Komisiją“, – neatmetė apžvalgininkas.
