„Diskusija yra nelengva. Iš tikrųjų Lietuva visada buvo to vadinamojo solidarumo šalininkė ir mes tikrai suprantame, kad migracija šiandieną yra reiškinys, kuris yra apėmę ir įgijęs pakankamai platų mastą. Ir mes matome, kad tos migracijos priežastys iki šiol nėra pašalintos. Štai kodėl mes už tai, kad vykdytume savo misiją solidarumo prasme“, – žurnalistams teigė Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimuose dalyvaujantis G. Nausėda.
„Bet mes savo ruožtu reikalaujame ir tam tikru sprendimų, kurie būtų nukreipti ir į instrumentalizuotos migracijos politiką“, – akcentavo jis.
Prezidentas tikina manąs, kad kol kas nėra teisinės bazės, sukurtos specialiai šiai migracijos rūšiai.
„Deja, šiandieną aš dar negaliu pasakyti, kad yra sukurta speciali teisinė bazė būtent šiai migracijos rūšiai. O tokią patiriame ne tik mes, bet ir lenkai, ir pastaruoju metu ypatingai latviai. Tai šį klausimą aš toliau kelsiu ir šiandieną taip pat ketinu apie tai šnekėti“, – akcentavo jis.
Visgi G. Nausėda nesiryžo prognozuoti, kokie sprendimai šiuo klausimu bus priimti.
„Mano patirtis rodo, kad kartais viskas atrodo sunkiai įmanoma, bet paskutinę minutę pavyksta susitarti. Pažiūrėsime, ar pavyks tai padaryti šį kartą. Bet tikrai svarbu turėti tam tikrus matmenis, gaires, kaip kovoti su migracija, nes Europos sienų kontrolė yra tam tikras Europos suvereniteto klausimas“, – sakė G. Nausėda.
„Jeigu mes negalime kontroliuoti atskiros valstybės arba visos valstybių šeimos sienų, tai mūsų suverenitetas yra didele dalimi pažeistas ir mes turime jį atstatyti“, – taip pat pažymėjo jis.
Naujoje ES migracijos politikoje numatoma, jog kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
