Nuo Nidos iki Rusijos valdomos Kaliningrado srities yra vos keli kilometrai. Vieša paslaptis, kad šis rusų anklavas tiesiog kimšte prikimštas įvairios ginkluotės. Kalbama, kad ten galėtų būti dislokuoti ir branduoliniai ginklai.
Užlipus ant kopų pajūryje plika akimi matosi nuolat budintys vienas arba du rusų kariniai laivai. Didžiojoje kopoje styro antenos, taip pat kartais galima pamatyti vaikštančius karius. Be to, iš marių pusės rusai taip pat nesnaudžia.
Tačiau kelias iš Nidos link Kaliningrado iki šių metų rugpjūčio pabaigos jokios fizinės apsaugos praktiškai neturėjo.
Meras seniai prašė apsaugos
„Seniai kalbėjome, kad kelią nuo Nidos į Karaliaučių būtina apsaugoti bent jau nuo chuliganų arba agresyviai nusiteikusių asmenų, kurie, sėdę į automobilį, galėtų per kelias minutes atsidurti Nidoje. Džiaugiamės, kad valdžia pagaliau išgirdo ir bent jau pastatė kelis betoninius blokus. Taip pat saugiau pasijutome, kai buvo sustiprintas pasienio stebėjimas kameromis“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Jis prisiminė, kad Kaliningrado sieną su Lietuva buvo pažeidę keli Rusijos pasieniečiai. Neaišku, ar tai buvo provokacija, ar rusų kvailiojimai. Po apklausų pasieniečiai buvo išsiųsti atgal.
„Pernai ar užpernai buvo įbėgęs vienas sportininkas, kuris, atrodo, tik po poros dienų buvo atiduotas Rusijai. Todėl kuo daugiau bus fizinių barjerų ar ženklų pasienyje, tuo bus aiškiau net ir netyčia mūsų sieną kertantiems žmonėms, kad būtina laikytis saugumo ir tam tikrų reikalavimų. Taip pat labai norėčiau tikėti, kad tie pareigūnai, kurie atsakingi už mūsų sienų saugumą, žino kur kas daugiau nei mes, užsiimantys kasdienio gyvenimo reikalais“, – įsitikinęs D. Jasaitis.
Čia pat – Rusijos FST objektas
Maždaug penkiolika kilometrų nuo Nidos, Lesnoje gyvenvietėje, yra įkurdintas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) reabilitacijos centras.
D. Jasaičio žiniomis, pakankamai didelėje teritorijoje esančiame nemenkame pastate yra ir sporto salė, ir gydykla, ir kitos specialios paskirties patalpos: „Ten galėtų nuolat reabilituotis apie trys šimtai žmonių.“
Kalbama, kad šiuo metu į tą FST reabilitacijos centrą vežami iš frontų Ukrainoje sužaloti Rusijos kariai. Ar jie sugrįžta atgal į Ukrainą kariauti, ar paliekami kokiais nors tikslais Kaliningrado srityje, neaišku.
„Man tas vadinamasis reabilitacijos centras visada kėlė įtarimų, o dabar – dar labiau baugina. Ką gali žinoti, ar ten gydomi ir reabilituojami kariai? O gal atvirkščiai – ruošiami kokioms nors specialiosioms operacijos“? – svarstė D. Jasaitis.
Siena saugoma sustiprintai
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis tikino, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos pasienis saugomas sustiprintu rėžimu.
„Sausumos ruožas tarp Neringos ir Karaliaučiaus srities yra šiek tiek daugiau nei kilometras. Kiek pareigūnų jį saugo, atsakyti negalėčiau. Tuos betoninius blokus ties išvažiavimu iš Nidos pastatė Pasienio punktų kontrolės direkcija. Tačiau tiek, kiek ten yra pajėgumų, technikos, stebėjimo sistemų, kuriomis dengiama visa siena su Rusija, apsaugos lygis tikrai – pačiame aukščiausiame lygyje. Nidos pasienio punktas neveikia, nes jau seniai uždarytas. Rimtų incidentų iki šiol nebuvo, neskaitant pavienius netyčinius atvejus“, – tvirtino G. Mišutis.
Lietuva susirgusi rinkimais?
Vertindamas ne tik Lietuvos pasienį su Kaliningrado sritimi, bet ir visų mūsų šalies sienų apsaugą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis teigė manąs, kad Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, vis labiau stiprėja rinkimės kovos: „Lenkijoje nacionalinio saugumo temos bei problemos rinkimams, įvyksiantiems spalio viduryje, išnaudojamos maksimaliai. Nuolat grasinama, kad tuoj, tuoj Lenkija bus puolama. Man jau panašu, kad ir Lietuvoje prasideda panašūs dalykai, kurie su realiu rūpesčiu dėl nacionalinio saugumo neturi beveik nieko bendra. Labiau – parodomiosios akcijos. Argi tie keli blokeliai ant kelio nuo Nidos link Karaliaučiaus galėtų užtikrinti saugumą? Kažko panašaus reikėjo imtis gerokai anksčiau.“
A. Mazuronis įsitikinęs, kad valdantieji tomis „parodomosiomis“ akcijomis dėl saugumo tik bando nukreipti dėmesį nuo šiuo metu itin aštrių švietimo, socialinių reikalų ar sveikatos apsaugos problemų.
„Tas įvykis, kai tėvas gumine valtele sugebėjo nepastebėtas mūsų pasieniečių ar pasienio stebėjimo įrangos išsivežti vaiką į Rusiją, įrodė, kad būtina kuo skubiau imtis sisteminių sienų apsaugos priemonių, o ne statyti kažkokius blokelius ant kelių“, – tvirtino A. Mazuronis.
Nepasimokyta iš Ukrainos klaidų
„Be jokios abejonės, jokie blokeliai tankų ar kitų šarvuočių kelyje nesustabdytų. Kiek žinau, turėtų būti vežamos įvairios sankaupos, kuriomis bus sudaromi rimtesni barjerai pasienyje. Galvojama ir apie pasienio užminavimą“, – teigė NSGK narys valdančiųjų liberalų atstovas Raimundas Lopata.
Pasak jo, kažkokie fiziniai barjerai gal šiek tiek ir sutrukdytų į Lietuvą keliais įsiveržti priešų šarvuotai technikai, tačiau, greičiausiai, būtų, kaip dažnu atveju ir Ukrainoje, paleidžiami dronai arba raketos.
„Šio laiko karo prigimtis – visai kitokia. Kartais galvoju, kad Lietuvoje tarsi ir suvokiama, tarsi ir nesuvokiama, kas vyksta Ukrainoje. Tačiau, atrodo, kad niekas nenori mokytis iš ukrainiečių klaidų bei pamokų“, – tvirtino R. Lopata.
Jo įsitikinimu, būtina kuo greičiau keisti Lietuvos sienos apsaugos koncepciją: „Siena turi būti ne saugoma, o ginama. Būtų labai gaila, jei mūsų pasieniečiai nelaimės atveju būtų tiesiog aukojami kaip gyvas skydas.“
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, kurios valdžioje yra ir VSAT, atstovė neatsakė, kodėl tik dabar kelyje nuo Nidos link Kaliningrado atsirado fizinis pasienio apsaugos barjeras ir ar ateityje šio pasienio ruožo su Rusija apsauga bus kaip nors dar labiau stiprinama.
