KT konstatavo, kad Vyriausybės nutarimo nuostatos galimybių paso ribojimų COVID-19 pandemijos metu neprieštaravo nei Konstitucijai, nei Civilinės saugos įstatymui.
KT nutarime pažymėjo, kad, pagal tuo metu turimus mokslinius duomenis ir ekspertų pateikiamą informaciją, Vyriausybė turėjo pagrindo manyti, jog asmenų, pasiskiepijusių nurodyta vakcina, persirgusių COVID-19 liga ar turinčių neigiamą tam tikro testo rezultatą, ir šių kriterijų neatitikusių vyresnių nei 16 metų asmenų galimybės užsikrėsti COVID-19 liga ir ją platinti buvo nevienodos. Anot KT, atitikę nurodytus kriterijus asmenys tuo metu galėjo būti laikomi keliančiais mažesnę riziką užsikrėsti COVID-19 liga ar ją platinti.
„Todėl, siekdama išvengti didesnės žalos Konstitucijos ginamoms vertybėms, be kita ko, grėsmės asmenų sveikatai, Vyriausybė, atsižvelgusi į COVID-19 ligos plitimo prognozes ir naujų labiau užkrečiamų viruso atmainų atsiradimą, galėjo nuspręsti nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tose vietose, kuriose žmonių susibūrimų tikimybė yra didesnė, paslaugų teikimas ribojamas asmenims, neatitikusiems (...) nustatytų kriterijų“, – teigia KT.
KT konstatavo, kad, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, Vyriausybė siekė įgyvendinti valstybės funkciją rūpintis žmonių sveikata ir pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kuri buvo nulemta užkrečiamos COVID-19 ligos plitimo visuomenėje ir dėl kurios kilo grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei.
Į KT su prašymais ištirti Vyriausybės nutarimo dėl galimybių paso ribojimų atitikimo Konstitucijai kreipėsi Vilniaus ir Kauno apygardos teismai, sustabdę baudžiamąsias bylas dėl svetimu galimybių pasu karantino metu pasinaudojusių asmenų.
Galimybių pasas COVID-19 pandemijos metu leido asmenims dalyvauti kultūros, sporto, pramogų renginiuose, vykdyti ūkinę veiklą, gauti įvairias paslaugas, dalyvauti festivaliuose, mugėse. Šio dokumento neturėję asmenys, dalies paslaugų gauti negalėjo.
