Politikams užkliuvo ne tik galimas privačių ir viešų interesų supainiojimas, bet ir kariuomenės vado bendravimas su žurnalistais.
Dabar visų akys krypsta į tai, ką pasakys prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Jie kol kas kilusio skandalo nepakomentavo.
Sulaukęs klausimų supyko
Kaip antradienį pranešė portalas 15min.lt, V.Rupšys iš savo sūnaus Vilniuje nuomojasi butą ir tam gauna 445 eurus vadinamųjų butpinigių. Publikacijoje teigiama, kad generolas butą Vilniuje nuomojasi iš sūnaus Dovydo, kaip nurodoma jo privačių interesų deklaracijoje – nuo 2021 m. liepos.
Kariuomenės vado, kaip ir kitų profesinės karo tarnybos karių, deklaracija nėra vieša.
Žurnalistams V.Rupšys argumentavo, kad nuomojasi butą iš sūnaus, nes Vilniuje gyvena tik darbo dienomis, laikydamasis Lietuvos įstatymų. Jis pats atskleidė konkrečią butpinigių sumą, tačiau neatsakė paklaustas, kokia nuomos kaina.
„Aš jums aiškinu – turiu teisę gauti butpinigius, turiu teisę sudaryti sutartis, turiu teisę sudaryti sutartis su tuo, kas man palanku, tame tarpe – ir mano sūnumi. Jeigu jis tame bute negyvena ir jis man išnuomoja, ir moka nuo to mokesčius. Viskas“, – publikacijoje cituojamas V.Rupšys, teigęs, kad sūnus daro „didžiulę paslaugą“, nes jei nesinuomotų iš jo, turėtų mokėti gerokai didesnę nuomą.
Žurnalistų teigimu, V.Rupšio sūnus yra „Teltonika“ savininko Arvydo Paukščio žentas, jis pats gyvena uošvio sklypo dovanojimo sutartimi perduotame name prestižinėje Vilniaus vietoje.
Sutartimi D.Rupšiui padovanota pusė sklypo. V.Rupšio deklaracijoje, anot portalo, nenurodoma, kad generolo sūnus su žmona valdo įmonę, kuri prekiauja „Teltonika“ produkcija.
Žurnalistų pateiktame pilname pokalbio įraše kariuomenės vadas, sulaukęs klausimų apie sąsajas su A.Paukščiu, atsako, kad užduodami kvaili klausimai, žurnalistui teigia „jūs kvailas ar taip tik atrodot?“, tačiau iškart atsiprašo.
Kariuomenės vėliau portalui pateiktame atsakyme teigiama, kad V.Rupšys turi teisę nuomotis iš sūnaus, nes Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose nevaldo nekilnojamojo turto.
Tačiau etikos sargams situacija nėra tokia vienareikšmiškai aiški. 15min kreipusis į VTEK dėl V.Rupšio interesų deklaracijos, etikos sargai teigė, kad jiems „nėra aiškios visos aplinkybės, kurios leistų vienareikšmiškai įvertinti situaciją“.
Be to, VTEK nurodė, kad „pareigūnų sprendimai sudaryti nuomos sutartis tarnybos vietovėje yra tiesiogiai susiję su jų tarnybinėmis funkcijomis ir kompensuojami iš valstybės lėšų, todėl manytina, kad nuoma iš artimų asmenų galima tik išskirtiniais atvejais ir atsižvelgiant į pasiūlą esamoje rinkoje“.
S.Skvernelis: kariuomenės vadas turėtų atsistatydinti
Kilęs skandalas dėl V.Rupšio įaudrino ir politinę padangę. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad kariuomenės vadas supainiojo viešus ir privačius interesus.
„Man akivaizdu, kad yra supainioti vieši ir privatūs interesai. Aiškiai atribota, kad tokiais atvejais neturėtų būti teikiama finansinė nauda artimiesiems. Tas pats būtų, jei, pavyzdžiui, Seimo narys nuomotųsi automobilį iš savo žmonos arba iš vyro. Neturėtų taip būti“, – portalui lrytas.lt komentavo S.Skvernelis.
Jo teigimu, net jei V.Rupšys būtų deklaravęs, kad butą nuomojasi iš sūnaus, tai padėties nekeistų – tokių situacijų tiesiog būtina išvengti.
„Kalbant apie nuomą, galima rasti daugybę alternatyvų, kad ta nauda nebūtų šeimos nariams, artimiems giminaičiams“, – nurodė NSGK narys.
S.Skvernelis dabar teigia laukiantis dviejų tiesioginių V.Rupšio vadovų – prezidento G.Nausėdos ir krašto apsaugos ministro A.Anušausko – reakcijų. O reaguoti, pasak jo, tikrai yra į ką, nes krašto apsaugos sistemai reikia skirti vis daugiau lėšų, tad kiekvienas galimai neskaidrus jų panaudojimas visuomenėje bus priimtas itin jautriai.
„Dėl kiekvieno euro panaudojimo žmonėms neturi kilti abejonių. Ką mes bešnekėtume, sako, kad reikia nepriešinti šitų sričių, bet vis tiek, lėšos, skiriamos šalies gynybai, yra taip, kad kiti sektoriai tikrai gauna dėl to mažiau, nes tai yra šiandienos prioritetas“, – aiškino parlamentaras.
Ar V.Rupšys turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti?
„Aš manau, kad taip. Apie tai jis tikrai turėtų pamąstyti. Bet iš to pokalbio su žurnalistais ir epitetų, kuriais žurnalistai buvo apdalinti, matyt, jis galvoja kitaip“, – svarstė S.Skvernelis.
Paklaustas, ar šiandien apskritai dar reikalingas toks dalykas, kaip butpinigiai, politikas teigė manantis, kad taip, tačiau jie neturėtų virsti priedu prie algos.
„Matote, jie buvo reikalingi ne tik krašto apsaugos, bet ir vidaus reikalų sistemai, kadangi atsirado nemažai rotuojamų dalykų, įvairiausių rotacijų, kur žmonės tikrai kas penkerius metus negali įsigyti kažkokio būsto. Dėl to tai ir buvo numatyta.
Bet buvo numatyta tam, kad tiems žmonėms būtų galimybė kompensuotis nuomą. Jeigu dabar tokios sutartys, nenoriu sakyti, kad fiktyvios, bet tokios, kur iš savo artimųjų, šeimos narių yra nuomojami butai, namai... Reikėtų į tai atidžiau pasižiūrėti, ypač, kai mes kalbame apie aukščiausius vadovus, tai neturėtų būti priedas prie algos.
Tai nėra priedas prie algos. Tai yra kompensacija už patiriamus nepatogumus, rotacijos būdu perkeliant į kitą tarnybos vietą. Natūralu, kad žmonėms būtina kažkokią kompensaciją gauti“, – pažymėjo jis.
D.Šakalienė: nenoriu vertinti „ant karštųjų“
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė, Seimo NSGK bei Seimo etikos ir procedūrų komisijos narė Dovilė Šakalienė situaciją kol kas vertino kiek atsargiau. Labiausiai ją nustebino V.Rupšio pokalbis su žurnalistais, o dėl viešų ir privačių interesų galimo supainiojimo pirmiausia ji norėtų sulaukti VTEK išaiškinimo.
„Čia yra du atskiri aspektai. Vienas – bendravimo su žurnalistu etika. Tai iš tiesų atrodo prastai, nes vis dėlto, kariuomenės vadas, einantis tokias aukštas pareigas, pareigūnas, net ir tikrai jam nemaloniose situacijose vis tik turėtų išlaikyti savitvardą ir gerbti žurnalisto darbą.
Jeigu yra bent jau viešų ir privačių konfliktų regimybė, net jei nebūtinai jis yra, tik regimybė, tikrai ginant viešąjį interesą žiniasklaidos atstovas turi teisę užduoti visus su tuo susijusius klausimus“, – portalui lrytas.lt teigė D.Šakalienė.
„Antras klausimas yra dėl viešų ir privačių interesų konflikto. Čia iš tiesų duomenų trūksta. Aš kaip suprantu, VTEK skubiai svarstys šį klausimą ir tikrai norėtųsi sulaukti atsakymo. Čia yra keli momentai.
Vienas dalykas – kainos momentas, kurį pabrėžia kariuomenės vadas, būtų toks pliusas, jei iš tiesų, palyginus su rinkos kaina, o tikrai žinome, kokios kainos yra Vilniuje, jeigu tai yra mažiau, nei rinkos kaina, tai yra kaip teigiamas dalykas. Artimas giminaitis, kuris negyvena kartu, jis gali nuomoti, jeigu tas, kuris nuomojasi, neturi tame mieste nuosavybės.
Bet čia dar svarbiau yra pačių butpinigių skyrimo procedūra – kas skiria, kas priima sprendimą. Tai turi spręsti ne kariuomenės vadui pavaldūs asmenys, o už jį aukščiau esantys asmenys. Taip pat tie asmenys, kurie jį skiria į pareigas, turi žinoti apie šitą situaciją, nes mažų mažiausiai ji sukuria viešų ir privačių interesų konflikto regimybę“, – sakė politikė.
Ji atkreipė dėmesį, kad aukštiems pareigūnams galioja gerokai aukštesni atsakomybės ir atskaitomybės standartai.
„Mes kol kas nežinome atsakymų, ar vadovai buvo informuoti, kas priėmė sprendimą, kaip vyko procedūra, ar buvo įtrauktas atitikties pareigūnas, su kuo buvo tariamasi. Kol nėra šitų atsakymų, tol būtent viešųjų ir privačių interesų konflikto klausimo dar negalime vertinti, nes nėra duomenų“, – dėstė NSGK narė.
Kol kas D.Šakalienė nenorėjo vertinti, ar V.Rupšys turėtų trauktis.
„Aš tiesiog sunkiai įsivaizduoju, kad galėčiau taip kalbėtis su žurnalistu. Man labai sunku įsivaizduoti dabartinę situaciją. Bet aš tikrai pasistengčiau kaip įmanoma greičiau pateikti viešai visą informaciją apie tai, kaip įvyko procedūra, ne tik VTEK, bet ir viešai pateikčiau visą informaciją, kaip vyko procedūra, kas priėmė sprendimus dėl butpinigių skyrimo. Manau, kad šioje situacijoje reikėtų greitesnio viešo ir labai skaidraus reagavimo.
Aš niekada nebuvau žmogus, kuris linkęs priimti sprendimus, kaip ir sakiau, „ant karštųjų“. Visuomet noriu susirinkti visą informaciją ir tuomet priimti galutinį sprendimą. Ar ši situacija atrodo gerai? Ne. Šita situacija atrodo prastai. Ar tai reiškia, kad tuoj pat turime keisti kariuomenės vadą? Norėčiau gauti visus duomenis.
Kariuomenės vado keitimas sukuria tam tikrą trumpalaikį pažeidžiamumą. Norėtųsi žinoti, ar tikrai privalome tai daryti“, – akcentavo socialdemokratė.
Ji svarstė, kad dėl V.Rupšio veiksmų galėtų trečiadienį galėtų būti sušauktas skubus NSGK posėdis.
L.Kasčiūnas nedaugžodžiavo
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas dėl V.Rupšio veiksmų buvo nekalbus – aiškino, kad savo nuomonę pateiks tik po to, kai savo vertinimus išsakys prezidentas G.Nausėda ir krašto apsaugos ministras AAnušauskas.
„Noriu sulaukti tiesioginių vadovų – prezidento ir krašto apsaugos ministro – vertinimų, tada ir komentuosiu“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė L.Kasčiūnas.
Tiesa, Seimo narys pripažino, kad labiausiai šioje istorijoje jį nustebino V.Rupšio elgesys su žurnalistu.
„Mane gal labiau nustebino ne butpinigių istorija – čia reikėtų VTEK išaiškinimo – bet labiau nustebino reakcija ir bendravimas su žmogumi, su žurnalistu. Šioje vietoje reikėtų daugiau pagarbos žmonėms“, – įsitikinęs jis.
Visgi, L.Kasčiūnas patikino, kad dėl V.Rupšio veiksmų trečiadienį NSGK posėdis nebus šaukiamas.
A.Pocius: butpinigių sistema – teisinga
Buvęs kariuomenės vadas, Seimo NSGK narys, konservatorius Arvydas Pocius, argumentuodamas garbės kodeksu, taip pat nekomentavo V.Rupšio veiksmų.
„Iš etinės pusės, ir iš garbės kodekso tarp generolų, mes nekomentuojame vienas kito elgesio. Tai mes aptariame savo generolų klubo aplinkoje, o viešai nekomentuojame. Nors jau esu politikoje ir nesu tarnyboje, bet vis tiek tas garbės kodeksas tarp kariškių galioja ir aš jo laikysiuosi“, – portalui lrytas.lt sakė A.Pocius.
Tuo metu pačią butpinigių sistemą A.Pocius laiko teisinga.
„Kariškiai yra rotuojami, būna, kad toli nuo savo gyvenamosios vietos. Tą daro viso normalaus Vakarų pasaulio kariuomenės. Tai yra klasika, tai yra būtina. Įsivaizduokite, kad karininkas yra atvykęs iš Klaipėdos ar iš Šiaulių į Vilnių, tai kur jam gyventi? Taigi kasdien nevažinėsi iš Klaipėdos ar iš Šiaulių – reikia nuomotis.
O paskui, po trejų metų, jį perrotuoja tarnauti, pavyzdžiui, į Tauragę, dar po trejų – sakykime, į Ruklą“, – kalbėjo A.Pocius.
„Tai normalus dalykas, kas liečia butpinigius, o kaip jie yra naudojami – jau kitas klausimas, – pridūrė jis.
