Net 83 proc. lietuvių, šių metų apklausos duomenimis, korupciją laiko grėsminga Lietuvos problema, bet tai anaiptol nerodo, kad šis reiškinys šalyje plinta. Tikėtina, kad tokia žmonių nuomonė pirmiausia atspindi augantį visuomenės nepakantumą korupcijai.
Taip manyti leidžia kiti tyrimo rodikliai. Tiesiogiai susidūrę su korupcija teigia tik 7 proc. Lietuvos gyventojų – tiek pat, kiek ir pernai, bet palyginti su 2013 m., kai net 25 proc. žmonių prisipažino turintys korupcinės patirties, stebima milžiniška pažanga. Dabar šis rodiklis nedaug viršija ES vidurkį, kuris siekia 6 procentus.
Vos 4 proc. žmonių nurodė davę kyšį tradiciškai labiausiai korumpuotomis laikomose gydymo įstaigose. Tai mažiau nei pernai, kai taip pasielgę prisipažino 7 proc. apklaustųjų, o 2013 m. šis rodiklis siekė net 21 procentą.
Lietuvoje akivaizdžiai menksta korupcijos toleravimas ir tai gali daryti esminę įtaką vertinant šio reiškinio paplitimą. Per metus nuo 46 proc. iki 40 proc. sumažėjo manančiųjų, kad nieko blogo gauti viešąją paslaugą vienaip ar kitaip atsilyginant jos teikėjui.
Šis rodiklis vis dar viršija 36 proc. siekiantį ES vidurkį, bet stebimas smarkiai išaugęs nepakantumo lygis bet kokiai korupcijai.
Nemažai žmonių dar neseniai laikėsi nuomonės, kad jiems gali būti naudinga įteikus dovaną ar net vokelį su pinigais greičiau gauti paslaugą, užsitikrinti geresnę jos kokybę, gal ir apeiti bendra tvarka į ją pretenduojančių asmenų eilę.
Dabar 72 proc. žmonių nėra priimtinas atsilyginimas už viešąją paslaugą bet kokia forma, nors pernai taip atsakė 66 proc. apklaustųjų, o 2013 m. nepakantūs šiam reiškiniui buvo vos 44 proc. gyventojų.
Bet iš esmės nesikeičia labiausiai korumpuotomis įvardijamos sritys, išskyrus sveikatos apsaugą, kur kyšininkavimas, apklausos duomenimis, gerokai sumažėjęs.
Politikų, partijų, viešųjų konkursų rengėjų, statybų leidimus išduodančių tarnautojų vertinimas korupciniu požiūriu per dešimtmetį net pablogėjo.
Labai sumenkęs atrodo kyšininkavimas gydymo įstaigose, nors ši sritis vis dar laikoma bene labiausiai korumpuota.
Vis dėlto šiemet tik 4 proc. gyventojų sakė davę medikams kyšį, pernai taip atsakė 7 proc., o 2013 m. – net 25 proc. apklaustųjų.
Kiek prieštaringi atrodo atsakymai, kas paskatino duoti kyšį gydymo įstaigose. 53 proc. taip pasielgusių asmenų tvirtino, esą jiems leista suprasti, kad reikėtų atsilyginti medikams, bet vos 17 proc. teigė, jog patys gydytojai paprašė atlygio.
Šie atsakymai labai smarkiai skiriasi nuo kitų ES šalių duomenų. Bendrijoje vidutiniškai 29 proc. vienaip ar kitaip medikams atsilyginusių žmonių teigia, kad apie pageidaujamą atlygį jiems leista suprasti gydymo įstaigose, o 27 proc. nurodė, jog patys gydytojai prašė ar tikėjosi kyšio.
Sveikatos apsaugos institucijoms, matyt, vertėtų paanalizuoti, kodėl Lietuvoje taip smarkiai skiriasi žmonių atsakymai, kas juos pastūmėjo duoti kyšį, kodėl daugiau nei pusė pacientų sako, kad tai supratę gydymo įstaigose, ir tik kas šeštas tvirtina sulaukęs tokių signalų iš pačių medikų.
Galbūt žmonės pagal senas tradicijas mano, kad bus geriau gydomi, jei atsilygins gydytojams, ir ne visuomet pagrįstai įžvelgia tokio pobūdžio užuominas.
Neatmestina ir tai, kad dėl sveikatos priežiūros įstaigas pastaruoju metu sukrėtusių skandalų medikai tapo atsargesni ir dažniau ne tiesiogiai, o tik per tarpininkus užsimena apie atlygį.
Dauguma Lietuvos gyventojų – 52 proc. – žino, kur pranešti apie korupciją, ir šiuo rodikliu lenkia tiek ES vidurkį, tiek kaimynines šalis. Labiausiai tikima, kad informavus policiją ir žurnalistus toks pranešimas nenueis vėjais.
Kita vertus, vos 5 proc. žmonių, kurie esą tiesiogiai susidūrė su korupcijos atvejais, apie tai pranešė. Tai rodo, kad Lietuvoje dar labai menkai tikima teisingumu, nes mažai baudžiamaisiais nuosprendžiais pasibaigusių bylų, kurios atskleistų sisteminę didelę žalą valstybei ir visuomenei darančią korupciją.
Mat 83 proc. gyventojų mano, kad verslą ir politiką sieja per daug glaudūs, korupciją sukeliantys ryšiai, o esą vienintelis verslininkų kelias į sėkmę – politiniai ryšiai.
Negana to, 66 proc. apklaustųjų korupciją laiko verslo kultūros dalimi, nors 69 proc. pripažįsta, kad ji kliudo konkurencijai.
Be to, 34 proc. gyventojų nėra įsitikinę, kad nenukentėtų patys pranešę apie korupciją, nes mano, jog pranešėjų apsauga nėra pakankama.
Tokie duomenys atspindi didžiulį visuomenės nepasitikėjimą valstybės institucijomis, skeptišką požiūrį į politikus ir partijas.
Pavyzdžiui, 78 proc. žmonių nėra įsitikinę, kad reikiamai stebimas partijų finansavimo skaidrumas, 75 proc. apklaustųjų abejoja, ar kova su korupcija nešališka ir nevedama tik dėl slepiamų interesų.
Vyriausybės pastangas užkirsti kelią korupcijai efektyviomis laiko vos 24 proc. žmonių – dar 6 proc. mažiau nei pernai.
Regis, keičiantis valdžią turinčioms partijoms pasikeičia tik kritikos taikiniai, o didelis žmonių nepasitikėjimas valstybės vairininkais išlieka nepakitęs.
