„Sąrašas – nemanau, kad jis bus nustatytas šiaip užsienio politikos krypčių, kas lyg rodytų, kad gali kisti. Jis bus parengtas realia prieš Lietuvos Respubliką ir jos piliečius vykdoma tų valstybių priešiška veikla. Jeigu yra valstybės, kurios prieš mus vykdo priešišką veiklą – verbuoja mūsų piliečius, imasi įvairiausių iniciatyvų, kad padarytų žalą mūsų nacionaliniam saugumui – jos turėtų ten atsirasti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
„Ar tai yra tik Rusija ir Baltarusija, kurios vykdo tokią priešišką veiklą? Aš tik priminsiu, kad 2019 m. bene pirmą sykį Valstybės saugumo departamentas viešoje ataskaitoje įvardijo ir Kiniją kaip valstybę ne šiaip priešišką, bet kurios tarnybos labai realiai verbuoja mūsų piliečius ir veikia priešiškai. Tai aš manau, kad tas sąrašas remsis kontržvalgybiniu vertinimu“, – nurodė jis.
Kaip pranešta anksčiau, penktadienį Nacionalinio saugumo komisija (NSK) priėmė sprendimus dėl tokių draudimų ir pavedė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Tuo metu konkretų šalių sąrašą bus pavesta sudaryti VSD ir URM.
Sprendimai riboti asmenų, turinčių leidimą ir teisę susipažinti su įslaptinta informacija, keliones į Rusiją bei Baltarusiją priimti atsižvelgus į Lietuvos saugumo tarnybų indikacijas, kad jau kurį laiką Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suaktyvinusios veiklą pasienyje, Lietuvos piliečiai yra apklausinėjami pasienio punktuose, pasitelkiant šantažą ir psichologinį spaudimą verčiami bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, didėja rizika, kad valstybės tarnautojai ir pareigūnai, taps priešiškų Baltarusijos ir Rusijos specialiųjų tarnybų taikiniu, gali tapti pažeidžiami.
Numatoma, kad ribojimai gali paliesti 56 tūkst. asmenų, turinčių leidimus ir teisę dirbti su įslaptinta informacija.
