Sudarėte žemės nuomos sutartis? Nutraukite jas. Vėjo jėgainės užterš kraštovaizdį, žudys paukščius, garsas ir vibracija sugadins sveikatą, atpigins jūsų turtą.
Taip baugindama vietos gyventojus šiemet gegužę įkurta asociacija „Kraštovaizdis“ išdygo maždaug tuo pat metu, kai Širvintų ir Molėtų rajonuose įmonės „Žalia žemė“ užsakymu „Sweco Lietuva“ pradėjo planuojamos ūkinės veiklos – vėjo jėgainių parko – poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
Projekto dar nėra – dar tik pirmoji jo stadija, kurios metu atliekamas poveikio aplinkai tyrimas iki šiol numatytą jėgainių skaičių jau sumažino perpus. Užtat „Kraštovaizdžio“ asociacija, suvienijusi kelis Širvintų regiono žemės savininkus – ir gyvenančius ten pat, ir įsikūrusius sostinėje – suskato darbuotis tarsi būtų rinkimų tiesiojoje esanti politinė partija.
Estijos atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Evecon“, vasarą įsigijusi „Žalios žemės“ akcijas, vargu ar numatė, kad kaktomuša su „Kraštovaizdžio“ asociacija ir jos skleidžiamu melu bus neišvengiama.
Tokia asociacija, kurios kiekvienas kreipimasis į įvairias institucijas yra surašytas profesionalia teisės aktų kalba, o ne ant protestuotojų plakatų, ko gero, Lietuvoje yra įkurta pirmą kartą.
Jei vėjo jėgainės kliūtų tik jos nariams – devyniems žmonėms, tikėtina, jie nedarytų spaudimo viso rajono gyventojams ir nemokytų, kaip teisiškai nutraukti žemės nuomos sutartis su Lietuvos energetikos nepriklausomybei svarbaus projekto kūrėjais.
Jie, tikėtina, atkakliai neskatintų kiek tik įmanoma priešintis jėgainių statybai, pavyzdžiui, ne tik neduoti sutikimo, bet ir išsiimti statybos leidimą net neturint tikslo ką nors toje vietoje pasistatyti.
Visuomenės pasipriešinimas investiciniams projektams Lietuvoje nėra naujovė. Ir nesvarbu, ar tai būtų vėjo jėgainės, ar gyvulių fermos.
Šalyje nėra numatytų pramoninių zonų, koją į kaimą keliantis verslas netrunka gauti skundų ir įtarimų kirčio. Tačiau šįkart asociacija veikia ypač profesionaliai, galbūt siekdama vienintelio tikslo – sužlugdyti projektą.
Pasipylė melo srautas
Atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra yra šalies strateginis tikslas. Siekiama, kad daugiau nei 90 proc. elektros iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių būtų gaminama jau 2030-aisiais.
Viešai pateikiamais duomenimis, Širvintų ir Molėtų savivaldybėse iš viso pradėtos tirti 146 vietos vėjo jėgainėms – šiuo metu jų liko apie 90. Daugiau nei penktadaliu jų sumažėjo atliekant PAV.
Atliekant poveikio aplinkai vertinimą planuotas galimas maksimalus vėjo jėgainių aukštis jau yra sumažintas 25 metrais, o trečdalyje vietų jis mažinamas net 30–45 metrais.
„Mūsų tikslas – ne daugiau kaip 63 vėjo jėgainės abiejose savivaldybėse“, – teigiama projekto organizatoriaus informacijoje. Jėgainių skaičius mažėja, nes atsižvelgiama ir į vietos bendruomenių nuomonę, ir ornitologų bei kitų gamtos ekspertų išvadas ir pateikiamus duomenis.
Tačiau tuo pat metu, kai ekspertai kiekvienai jėgainei ieško vietos, tiria gamtą, atlieka ne tik privalomus, bet ir papildomus tyrimus, asociacija irgi nesėdi sudėjusi rankų.
Nuo gegužės 16 d. iki šiol „Kraštovaizdis“ yra išsiuntęs daugiau nei dvi dešimtis profesionalia teisine kalba parengtų raštų – kreipimųsi, už kurių surašymą, ko gero, išlaidos teisininkams galėtų sudaryti dešimtis tūkstančių eurų. Visi tie kreipimaisi pasiekė Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos agentūrą, Širvintų rajono savivaldybę, Administracinių ginčų komisiją, Konkurencijos tarybą, Lietuvos paštą, bendroves „Sweco Lietuva“, „Žalia žemė“ bei „Evecon“, Ornitologų draugiją.
Laukinių paukščių apsauga, atstumai iki jėgainių, žala aplinkai, PAV būsena ir ataskaitų viešinimas – kiekvienai institucijai pastaruoju metu tenka atsakinėti į šūsnis asociacijos vardu neregimų juristų užduodamų klausimų.
Asociacija nesiekia kompromiso. Atrodo, vienintelis jos tikslas yra iškelti savo subjektyvius interesus aukščiau visko, nepaisant vėjo elektrinių svarbos visuomenei, bendruomenėms, nacionaliniams ir verslo interesams.
„Tokiais atvejais dažnai gali būti tiesiog manipuliuojama informacija ir duomenimis tikslingai meluojant ir siekiant daryti biurokratinį ir psichologinį spaudimą projekto plėtotojui ar rajono savivaldybei, kitiems su projektu susijusiems asmenims“, – teigė „Lietuvos ryto“ pakalbintas komunikacijos ekspertas.
Pavyzdžiui, aiškinama, kad projekto organizatorius klaidina žmones. Esą už jėgaines mokamas nekilnojamojo turto (NT) mokestis per metus sieks ne 3 mln. eurų, kaip teigia verslas, bet dešimt kartų mažiau. O projekto kūrėjai skaičiuoja, kad būtent tokia suma susidarys mokant NT mokestį už 63 turbinas.
Kiekvienos jų stiebui skaičiuojama NT vertė sudaro 1,6 mln. eurų, o mokestis apskaičiuojamas taikant 3 proc. mokesčio tarifą.
Bendruomenėms tenkanti nauda taip pat menkinama, nors realiai ji yra puikiai regima ir viena didžiausių Lietuvoje.
Skaičiuojama, kad per metus už pagamintą elektrą bendruomenėms tenkantis mokestis sudarys apie 2,3 mln. eurų, o žmonėms, kurie gyvena arčiau nei 1 km atstumas iki jėgainės, bus tiekiama nemokama arba sumažintos kainos elektros energija.
Savo ruožtu Širvintų rajono organizacijoms – švietimo įstaigoms, ligoninei, poliklinikai ir kitoms savivaldybės biudžetinėms organizacijoms – elektros kilovatvalandė kainuos vos 0,08 euro.
Teisės aktų aplinka
Vėjo jėgainių parko plėtros procedūros yra aiškiai apibrėžtos teisės aktuose – Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymuose ir kituose, bet, kaip nurodo projekto plėtotojas Širvintų rajono savivaldybei, iki šiol nė karto iš bendruomenės atstovų jis negavo pasiūlymo susitikti, peržiūrėti planus ir ieškoti kompromisų parenkant jėgainėms tinkamiausias vietas.
„Labai gaila, kad tokiais atvejais yra pasirenkamas melo kelias, panašus į ankstesnėse kovose išgarsėjusiuose Žygaičiuose ar kai kuriems politikams stojant mūru prieš Suskystintųjų dujų terminalą“, – atkreipė dėmesį energetikos teisės ekspertas, advokatas Tomas Venckus.
Pasak jo, tai geriausiai patvirtina ir asociacijos siekis nustatyti tokius reikalavimus projektuotojams, kurių net neįmanoma išpildyti, pavyzdžiui, ji pasiūlė padidinti mažiausią leistiną atstumą nuo vėjo elektrinės iki gyvenamųjų namų – nuo 4 iki 10 vėjo elektrinės stiebo aukščių.
Šiuo metu Lietuvoje statomų vėjo elektrinių vidutinis stiebo aukštis siekia 160 metrų, vadinasi, mažiausias leistinas atstumas turėtų siekti 1,6 kilometro. Priėmus tokį reikalavimą Širvintų rajone neliktų nė vienos vietos, kur būtų galima statyti vėjo elektrines.
„Deja, bet susidaro įspūdis, kad pagrindinis asociacijos siekis – visapusiškai stabdyti šalies energetinės nepriklausomybės proveržį, priverčiant investuotojus net rengti specialųjį planą, kuriam reikėtų poros metų.
Teisės aktai vėjo jėgainių parko statybai numato ne ilgesnį nei 4 metų terminą, taigi specialaus plano rengimas sunaikintų projektą, nes projektavimui, vėjo elektrinėms gaminti, infrastruktūrai nutiesti, statyti ir paleisti projekto organizatoriui laiko duota iki 2027-ųjų liepos“, – kalbėjo T.Venckus.
Išskirtinis prioritetas
Atsinaujinančioji energetika – nacionalinis Lietuvos tikslas, todėl ir buvo priimtas proveržio įstatymų paketas, kuriame nustatyti reikalavimai atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai ir nuosavai elektros gamybai.
Savivaldybėms nebereikia gaišti laiko nustatant kriterijus, procedūras ir kitokius veiksmus, reikalingus vėjo elektrinių plėtrai.
Pagal teisės aktus, vėjo jėgainių parkams nebereikia rengti teritorijų planavimo dokumentų – specialiųjų planų ir keisti žemės naudojimo paskirties vėjo elektrinėms statyti.
Bet jie numato svarbių reikalavimų, pavyzdžiui, vėjo jėgaines nuo ypač svarbių, saugomų kraštovaizdžio ir paveldo objektų turi skirti atstumas, 10 kartų didesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis, – ne mažesnis nei 1,6 kilometro.
Draudžiama statyti elektrines ten, kur nepavyktų išlaikyti triukšmo reikalavimų.
Tam, kad nebūtų prasilenkta su šiais reikalavimais, atstumas iki gyvenamosios vietos turėtų būti ne mažesnis kaip 350 metrų – Širvintų rajone projekto plėtotojai jį padidino iki 500 metrų.
Numatyta, kad 4 vėjo elektrinės stiebo aukščių (apie 640 m) atstumu privaloma gauti gyvenančių žmonių sutikimą dėl vėjo elektrinių statybos.
Turi žemės ir miško
„Gyvenu šiame krašte trisdešimt metų. Nieko prieš, jei už kokių keturių kilometrų nuo mano namų atsirastų vėjo jėgainė, bet tikrai nenorėčiau, kad ji būtų vos už kilometro“, – pratarė Paulius Šironas. Šis žmogus yra vienas iš devynių šiemet gegužę įsteigtos asociacijos „Kraštovaizdis“ tarybos narių ir to krašto senbuvis.
„Kraštovaizdžio“ asociaciją, Registrų centro duomenimis, šiemet pavasarį įsteigė Širvintų rajone, Zibaluose, gyvenančių Viktoro ir Virginijos Kutalovskių šeima, Juodiškiuose gyvenančių Pauliaus ir Kristinos Šironų šeima ir vilnietis Artūras Jankauskas. Vėliau prie šių penkių žmonių prisidėjo Darius Simanauskas ir dar keli asmenys.
Įsteigus asociaciją jos prezidento pareigos buvo suteiktos V.Kutalovskiui, bet netrukus jos perduotos naujam tarybos nariui – Teisučiui Budai.
Vos įsteigta asociacija netruko užversti raštais valstybės institucijas ir projekto organizatorius.
Taigi kas tie žmonės, kurie stoja mūru prieš valstybę? Gal jie tiesiog nenori greta savo nuosavybės regėti vėjo jėgainių?
Registrų centro duomenimis, tik keli iš jų yra senieji rajono gyventojai, o kiti turi jame paveldėtos ir nusipirktos žemės ar miško – pastarajame vėjo jėgainių statyba net neįmanoma.
Zibaluose gyvenantis V.Kutalovskis maždaug prieš porą metų įsteigė bendrovę „Nexus alto“, V.Kutalovskienė yra šios informacinių technologijų įmonės direktorė. Ši šeima Širvintų rajone valdo kiek daugiau nei 5 ha žemės.
P.Šironas yra 2015-aisiais įkurtos bendrovės „Gudijos kronikos“ vadovas. Jam nuosavybės teise priklauso septyni žemės sklypai Juodiškių, Mickonių bei Rudžionių kaimuose – daugumą jų šis žmogus yra paveldėjęs, ten pat ir gyvena.
A.Jankausko šeima Širvintų rajone nedidelius žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypus susipirko dar prieš dešimtmetį.
Asociacijos prezidentas T.Buda yra reklamos gamyba besiverčiančios įmonės „Naujasis sostapilis“ vadovas – įmonė nuo 1997-ųjų veikia Vilniuje. Jis Širvintų rajone valdo kelias dešimtis sklypų.
Dalį jų yra paveldėjęs kartu su motina Aldona Ona Budiene, buvusia Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėja, dalį įsigijo kartu su žmona Sigita. Ji yra sertifikuoto ekologinio augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio savininkė.
Ne visi nariai kalbūs
Kokios priežastys skatina asociaciją „Kraštovaizdis“ priešintis vėjo jėgainių parko projektui Širvintų rajone? Kaip asmeniškai tai paliečia – numatomos jėgainių vietos netoli ūkio, draudžiama ūkininkavimo veikla ar yra kitokių bėdų?
Rajono senbuvis P.Šironas pakomentavo situaciją.
„Labiausiai mums nerimą kelia tai, kad nėra normalaus verslo dialogo su gyventojais. Pavyzdžiui, per dešimtį dienų nuo pranešimo apie PAV pradžią žmonės galėjo teikti pasiūlymus, bet mes informaciją apie tai gavome paskutinę dieną prieš susitikimą Giedraičiuose. Taigi prieš susitikimą iki išnaktų buvo renkami jėgainių parkui prieštaraujančių gyventojų parašai.
Suprantu, jog formaliai Aplinkos apsaugos agentūra įdėjo į internetą skelbimą, kad po 10 dienų bus pradedamas PAV, bet ar žmonės tikrina tokius portalus? Turėjo būti seniūnijose sušaukti susirinkimai ir pateikta informacija apie pradedamas procedūras.
Šiuo metu PAV yra atliekamas, bet žmonės nėra deramai informuojami. Pavyzdžiui, gauna gyventojas informacinį pranešimą apie tai, kad šalia jo sklypo bus statoma vėjo jėgainė. Jei jis sutinka, tada įsigalioja numatyti apribojimai ir jis negali vykdyti ūkinės veiklos. Kokiu spinduliu? Nuo jėgainės – 4 jos stiebų aukščio atstumu.
Apskritai žmonės nesupranta, kokią jie gauna svarbią informaciją. Pavyzdžiui, laiške būna parašyta, kad tai – informacinis pranešimas. Jie mano, kad tai tėra informacija apie tai, kas vyks, ir juos išmeta į šiukšliadėžes. Bet pabaigoje teksto juk rašoma, kad per 20 dienų nepareiškus prieštaravimo įsigalios Energetikos įstatymo nuostatos ir žmogaus sklype nebus galima vykdyti tam tikros veiklos.
Bet kai paaiškiname žmonės, kad savo žemėje jie nieko negalės statyti, įsirengti poilsiui vietos, tada jie ir susimąsto.
Žinoma, yra tokių gyventojų, kurie jėgainių statyboms pritaria“, – kalbėjo P.Šironas.
Pasak jo, informaciniai lapeliai seniūnijų gyventojams dėl PAV buvo dalinami nuo rugsėjo 1 d.
„Teisės aktai numato, kad tokią informaciją žmonės turi gauti registruotu laišku, gavę – pasirašyti. Bet kai kur tie laiškai atsidūrė pašto dėžutėse – paštininkai juos ten įmetė ir paliko.
O kas tuomet pasirašė už gavėją?“ – svarstė P.Šironas.
Jis užsiminė ir apie esą keistas ornitologų paslaugas.
„Pas mus yra daug saugomų paukščių, yra didžiulis Alionių telmologinis draustinis. Kažkodėl pati projekto vykdytoja „Evecon“, rengiant poveikio aplinkai vertinimą, pasisamdė Lietuvos ornitologų draugiją. O kodėl tai darė ne PAV atlikėja „Sweco Lietuva“?
Mūsų asociacija taip pat pasamdė savo ornitologą. Verslininkų ornitologas Zibalų, Alionių bei Širvintų seniūnijose rado tris lizdus saugomų paukščių, įrašytų į Raudonąją knygą, o mūsiškis – 24-ias.
Ornitologai tyrė vietas palei draustinį, tad kaip galima vos už kelių šimtų metrų nuo saugomos teritorijos „įkalti“ tokius jėgainių bokštus?“ – abejonėmis dalinosi P.Šironas.
Užklausus apie asociacijos finansavimą jis atsakė, kad paslapčių esą nėra. Tam esą pinigų skiria patys asociacijos nariai.
Pasigenda plano
Teisutis Buda, asociacijos „Kraštovaizdis“ prezidentas:
„Vėjo elektrinių (VE) parko įrengimas pažeistų daugelio Širvintų rajono gyventojų interesus – saugios ir sveikos gyvenamosios aplinkos, unikalaus kraštovaizdžio, kultūros vertybių ir gamtos išsaugojimo, jie negali būti priešpriešinami verslo interesams. Įrengus VE parką tam būtų negrįžtamai pakenkta.
Prašymą Širvintų rajono savivaldybės merei, išreikšdami susirūpinimą dėl VE parko keliamų grėsmių ir prašydami inicijuoti gyventojams palankius pokyčius, pasirašė 884 žmonės.
Labiausiai nerimą kelia tai, kad vėjo jėgaines ketinama statyti šalia gyvenviečių, saugomų gamtinių ir kultūros paveldo teritorijų. Atstumai iki jų yra nedideli ir neabejotinai jėgainės kenks gamtinei aplinkai, žmonių gyvenimo kokybei.
Ar kiekvienas iš mūsų norėtume, kad šalia namų, tarkim, už 700 metrų, būtų pastatyta bene Vilniaus televizijos bokšto aukščio vėjo jėgainė? Jėgainių sparnai nuolat sukasi, meta judančius šešėlius, skleidžia žemo dažnio garsą bei triukšmą, o žiemą nuo vėjo elektrinės menčių krinta ledo luitai.
VE parką Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje ketinama statyti neparengus specialiojo plano, kuriame turėjo būti numatytas vėjo elektrinių išdėstymas ir kitos esminės sąlygos tokiems projektams plėtoti.
Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių inžinerinės infrastruktūros plėtros Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano rengimo yra priimtas 2022 m. kovo 31 d., tačiau informacijos, kodėl šio specialiojo plano rengimas buvo sustabdytas, asociacija dar negavo.“
