Adui (visų šios šeimos narių vardai pakeisti, redakcijai žinomi, bet neskelbiami dėl vaiko saugumo) tada dar net nebuvo suėję penkeri metai. Dabar – jau šešeri, tačiau jis vis dar kalba neaiškiai ir nerišliais sakiniais.
Ado tėvai jau buvo išsiskyrę, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, bet, pagal teismo numatytą tvarką, kai kurias dienas ir savaitgalius berniukas leisdavo su kitame mieste gyvenančiu tėvu.
„Kartą netikėtai Adas pradėjo pasakoti, kad tėtis su juo miega nuogas ir savo „pelę“, kaip berniukas vadina vyrišką lytinį organą, kiša jam į burną ir ausis, net apsiusioja.
Šie žodžiai mums buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Supratome, kad vaikas nemeluoja, nes klausinėjo labai konkrečių dalykų“, – istoriją atskleidęs vienas berniuko artimųjų prašė išsaugoti visišką anonimiškumą, todėl straipsnyje nebus nurodomi jo giminystės ryšiai su vaiku.
Abu mažamečio tėvai ir seneliai iš motinos pusės – žinomi medikai, tad ši drama įvyko ne kur nors Lietuvos užkampyje galą su galu vos suduriančioje ir alkoholiu piktnaudžiaujančioje šeimoje.
Ado motina Daiva ir jos tėvai Raminta bei Saulius bergždžiai ieško teisingumo ir galimybės užtikrinti berniuko saugumą, nors abejonės, kad vaikas sakė tiesą, vis dar nepašalintos.
Tačiau kitų įrodymų, išskyrus Ado žodžius, nėra. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus išvados nepalankios berniuką apginti bandantiems motinai ir seneliams, nors nepriklausoma ekspertė buvo kitokios nuomonės.
Ryšį su vaiku radusiai specialistei berniukas neverbaline kalba – žiaukčiodamas ir spjaudydamasis – net parodė, ką su juo galimai išdarinėjo tėvas. Dabar tokios ekspertizės Lietuvoje jau neįmanoma atlikti, o visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti net nepasiekę teismo.
Dėl vaiko saugumo išgyvenančios šeimos niekas negirdi, nes vienintelis tvirtas jos argumentas – nepriklausomos ekspertės išvados – irgi nevertinamas rimtai.
Aiškinosi dėl pietų miego
Ado tėvai Daiva ir Laimonas po kelerių santuokos metų skirtingais keliais pasuko 2019-ųjų spalį, o tų pačių metų pabaigoje prasidėjo skyrybų procesas, trukęs iki 2022 m. pradžios.
Skyrybos nebuvo sklandžios, sutuoktiniai kaltino vienas kitą, ypač ginčijosi dėl vaiko globos, bet galiausiai bendravimo su sūnumi tvarka lyg ir nusistovėjo – kai kuriuos savaitgalius ir dalį atostogų berniukas leisdavo su tėvu, nors nuolat gyveno su motina.
Nors buvę sutuoktiniai gyvena ir dirba skirtinguose miestuose, Laimonas sutartu laiku specialiai atvykdavo pasiimti sūnaus.
Problemų dėl to iš pradžių tarsi ir nebuvo, kol vaiko klausimai staiga atvėrė baisių įtarimų bedugnę.
Pernai baigiantis gegužei Ado močiutė rengėsi išvykti į kelionę. Per 100 kilometrų iki oro uosto auštant Ramintą turėjo nuvežti jos vyras Saulius.
Adas tada kaipsyk viešėjo pas senelius, mat jo motina dirbo naktinėje pamainoje.
Raminta buvo išvykusi pas kirpėją, o senelis aiškino Adui, kad anksti ryte abu važiuos išlydėti močiutės.
Adas paklausė: „O kai grįšime, man reikės miegoti pietų miego?“ „Reikės – kaip visada, nes ir naktį būsi mažai miegojęs“, – atsakė senelis.
„O tu su manimi miegosi?“ – kitą klausimą uždavė anūkas. „Pabūsiu drauge, bet jei norėsi, šalia ir prigulsiu“, – atsakė senelis. „O tu būsi su pižama?“ – nerimo vaikas.
Šis klausimas Saulių nustebino, tad pasiteiravo, kodėl Adui tai rūpi. Berniukas prasitarė: „Kai būnu pas tėtį, jis miega nuogas ir mane apsiusioja.“
Saulius pokalbį suskubo įrašinėti. Įraše irgi girdėti, kaip berniukas patvirtina, kad tėtis bando jį apsiusioti, o savo „pelę“ kiša jam į burną, ausis, nosį.
Įrašą Saulius nusiuntė dukteriai Daivai, ši sutrikusi paskambino vaiko teisių apsaugos specialistei, kuri patarė ir pačiai motinai pamėginti išklausinėti sūnų. Daiva tai ir bandė padaryti, abu pokalbius įrašinėjo.
Nors Adas bandydavo nukreipti kalbą kitur, vis dėlto patvirtino, kad „tėtis siusioja jam į burną ir bando susprogdinti“.
Ir patvirtindavo, ir neigdavo
Ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio asmens seksualinio prievartavimo iš pradžių pradėtas Kaune, bet paskui perduotas Šiaulių apygardos prokuratūrai.
Apklausti liudytojai, kurie negalėjo pasakyti nieko daugiau, išskyrus tai, ką pasakojo vaikas, o tėvas, žinoma, gynėsi nuo įtarimų ir teigė, kad ši istorija – buvusios žmonos ir jos tėvų kerštas po skyrybų.
Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją Adas pasakė, kad nesutinka pasakoti apie tėtį, bet atsakydamas į klausimus galiausiai vis tiek patvirtino, kad „tėtė su juo miega visai be pižamos, jį apsiusioja ir kišą „pelę“ į burną“.
Tačiau jau kitoje pokalbio dalyje pats viską ir paneigė, mat „pavargo ir nieko nebežino“.
Per ikiteisminį tyrimą apklausiama Ado motina Daiva pabrėžė, kad vaikas yra uždaro būdo, pasakoti ir kalbėtis ne itin mėgsta. O pamatyti tokių dalykų internete sūnus irgi negalėjo, mat juo dar nesinaudoja.
Atsisakė būti apklausiamos
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo ir globos namų „Užuovėja“, kuriuose veikia vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras, išvada.
Joje teigiama: „Nors vertinimo metu neiškilo konkrečių situacijų, kurios leistų kelti prielaidą apie patirtą seksualinį smurtą, vaiko emocinės reakcijos kalbantis lytiškumo tema bei suvokimas apie apklausas šios prielaidos atmesti neleidžia.“
Tada buvo nutarta atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. „Tačiau ekspertės net nebandė užmegzti su vaiku ryšio. Pirmą dieną Adas išėjo mažiau nei po valandos, o antrą dieną – vos po pusvalandžio“, – teigė „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
Ekspertės konstatavo, kad „Ado žinios lytiškumo tema atitinka jo amžių bei menką gyvenimišką patirtį ir yra itin skurdžios.
Jis vis dar tokio amžiaus, kai negali suprasti seksualinės prievartos esmės, todėl susidūręs su tokiu elgesiu, ypač artimo ir jam reikšmingo žmogaus, negalėtų jam pasipriešinti.
Tačiau nagrinėjamoje byloje Adas negali būti liudytojas, kitaip tariant – negalėjo ir negali duoti parodymų dėl jam būdingų kalbinių ypatumų (jam vis dar sunku kurti laisvą pasakojimą, nuosekliai ir detaliai atpasakoti konkretaus įvykio siužetą iš asmeninės patirties), patiriamo tiesioginio ar netiesioginio mamos poveikio bei užsitęsusių konfliktiškų tėvų ir kitų jam reikšmingų asmenų tarpusavio santykių situacijos“.
Be to, ekspertės pabrėžė, kad „dar iki parodymų davimo tiriamasis jau keletą kartų buvo apklausiamas jam reikšmingų suaugusiųjų.
Toks kartotinis, tendencingas klausinėjimas psichologiniu požiūriu vertinamas kaip tiesioginio ir netiesioginio poveikio darymas, kuriam tiriamasis dėl jam būdingų individualių ypatumų yra itin pažeidžiamas“.
„Vaikas, nujausdamas, kad seneliams ar motinai tėtis nepatinka, žinoma, gali pasakyti, kad tėtis blogas. Tačiau Adas jau buvo prabilęs ir apie tokias detales, kad tėčio „pelė“ – kaip šautuvas, kurį tėtis deda jam ant galvos, kad tėtis vemia per tą pelę, kad šaukia „a-a-a-a-a-a“.
Prašėme teismo eksperčių paaiškinti, kodėl jos padarė tokias išvadas, bet gavome atsakymą, kad tokią apklausą, kurioje dalyvautų vaiko mama, jos laikytų vienos iš pusių konsultavimu“, – sakė „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
Remdamasi daugiausia šia teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize prokurorė Laima Mažeikienė ikiteisminį tyrimą nutraukė ir pabrėžė, kad nenustatyta ir Ado motinos Daivos tyčios melagingai įskųsti ar pranešti apie nebūtą nusikaltimą.
Prokurorui kilo abejonių
Gavę šią nutartį Ado artimieji kreipėsi į kvalifikuotus teisės psichologijos specialistus, kurie suabejojo VTPT specialisčių išvadomis, mat išsamiai neaprašyta tyrimo procedūra, nenurodytos konkrečios įvertinimo metodikos, o tai kelia klausimų, ar surinkti duomenys yra patikimi. Juolab kad dalis medžiagos ekspertizės akte net nėra išsamiai išanalizuota.
„Dėl naudojamų metodų specifikos negalima atmesti galimybės, kad tyrimo išvados galėjo būti paveiktos subjektyviu tyrėjų įsitikinimu, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl jų objektyvumo“, – tvirtinama išvadoje.
Adui buvo atlikta ir nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizė, kurios rezultatai buvo kitokie nei gautieji VTPT.
Todėl po berniuko motinos skundo dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus tuometis vyriausiasis prokuroras Paulius Andruškevičius jį tenkino ir tyrimą atnaujino, kad būtų pašalintos visos abejonės.
Per pokalbius atsivėrė
O daugiausia tokių abejonių, kad tėvas tikrai galėjo su mažamečiu sūnumi atlikti neleistinus seksualinius veiksmus, pasėjo Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialistės daktarės Astos Dervinytės-Bongarzoni išvada.
Kvalifikuota vaikų ir paauglių teismo psichiatrė ekspertė su Adu buvo susitikusi tris kartus. Per antrą klinikinio tyrimo sesiją A.Dervinytė-Bongarzoni užmezgė artimą ryšį su berniuku ir jis nemažai atsivėrė.
Ekspertė savo išvadoje rašo: „Paklaustas, ar daug turi paslapčių, Adas atsako, kad turi daug.
Paklaustas, ką gi reiškia paslaptis, atsako, kad „paslaptis reiškia, kad negalima niekam sakyti, net tetai“, ir ima muistytis, įnirtingai stumdyti mašinytę, traukti nuo jos ratus.
Paklaustas, „ar tu kam nors pasakei?“, atsako: „nu, aišku, aš niekam nesakiau.“ Palietus temą apie tėtį, berniukas susijaudina, ima kalbėti greitai, protarpiais nebesuprantamai, sakydamas „tėtis yra blogas“. Paklaustas, kodėl, sako: „tėtė sakė, kad tu esi durnas, Adai. Aišku, čia melagystė. Teismui net aišku, kad yra blogas.“
Paklaustas, „tai ką jis padarė?“, sako, jog „negaliu pasakot, neprisimenu...“, „tokią paslaptį sakyt visiems...“ Vėl klausiamas, tai ką jis padarė?“, sako, jog „mušė mamytę... senelis ją gynė... mamytė mane apsikabino, pasiguodė manimi.“ Paklaustas, „o tau ką darė?“, sako: „Jis siusiojo į burną... aš išspjoviau... viau (žiaukčioja). Buvo neskanu.“
Per trečią sesiją Adas ekspertei papasakojo, kad su tėčiu žaidžia vorų arba šunų žaidimą, kai tėvas būna didelis voras, o vaikas – mažas, kai tėvas būna didelis šuo, o sūnus – mažas.
„Ką daro didelis voras?“ – paklausė ekspertė. „Visur grabalioja“, – atsakė mažametis, bet netrukus paprašė keisti temą.
„Dar kartą pasiteiravus „tai kokios tos tavo paslaptys?“, berniukas atsistoja arti manęs (ekspertės), žiūri į akis ir sako: „Pati didžiausia paslaptis, kad tėtis siusioja man į burną.“
Pasisuka, pasilenkia, nusispjauna ir patyli. „O pati mažiausia, kad mes žaidžiame šunis su tėte“, – išvadoje pokalbį su vaiku aprašė A.Dervinytė-Bongarzoni.
Vaikas mėgino priešintis
Savo išvadoje ekspertė konstatavo, kad Adui nėra nustatyta psichikos sutrikimų, emocinių būsenų, kliniškai svarbių mąstymo, atminties, kalbos sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų būti apklaustas teisme ir duoti parodymų
Be to, atsakydama į klausimą, ar mažamečio pasakojimas apie lytiškumą seksualine tematika yra būdingas tokio amžiaus vaikui, psichiatrė tvirtino: „Šio tyrimo metu nustatyta, kad Adas apie galimai lytinio pobūdžio patirtį kalbėjo vaikiškais žodžiais, nusakančiais šlapinimosi veiksmus.
Adas ne kartą teigė, kad tėtis siusiojo jam į burną.
Jo žodžius lydėjo kūno kalba (žiaukčiojimas, nusispjovimas, tuo metu girdėtų garsų atkartojimas), todėl, atsižvelgus į itin menką žodinį suvokimą lytiškumo tema, vaiko reakciją į byloje tiriamas veikas, galima daryti prielaidą, jog vaikas taip kalba apie seksualinio pobūdžio patirtį.“
A.Dervinytė-Bongarzoni taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje tirtos galimai seksualinio pobūdžio veikos vyko, kai Adui buvo 3–4 metai, o įtariamasis asmuo buvo jo tėvas.
Berniuko kalbinis suvokimas lytiškumo tema siauras (vyrišką organą jis vadina „pele“, „šautuvu“, o iš varpos išsiliejusį skystį – „siusiuku“).
Tėtis bendravo su sūnumi žaidimo forma (žaidė vorų, šunų žaidimus) ir būdamas nuogas lietė sūnaus kūną, berniukas yra sakęs tėčiui, kad tai jam nepatinka, bet tėtis jo neklausė, o „neskanų“ skystį iš burnos jis išspjovė. Tokiais veiksmais vaikas mėgino priešintis.
„Kita vertus, svarbu pažymėti, kad vaikams iki 7–8 metų dominuoja prievolės ir paklusnumo moralė, todėl, kas yra tinkama ir teisinga, gali būti supainiota su normomis, nustatytomis autoriteto. Šiuo atveju – tėvo“, – atkreipė dėmesį specialistė.
A.Dervinytė-Bongarzoni neįžvelgė priežasčių, dėl kurių Adas negalėtų būti apklausiamas teisme, bet rekomendavo apklausai taikyti aukščiausius saugumo standartus, užduodant klausimus per kvalifikuotą šios srities teismo psichologą ir ne ilgiau kaip 30–45 min.
„Mes dar pataikėme į tą laimingą momentą, kai galėjome atlikti nepriklausomą ekspertizę. Dabar tokios galimybės tiesiog nebėra, nes A.Dervinytė-Bongarzoni išvyko iš Lietuvos ir Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba nebeturi vaikų ir paauglių psichiatro eksperto“, – teigė pašnekovas.
Tai, kad jau gerą pusmetį neturi tokio eksperto, „Lietuvos rytui“ patvirtino ir šios nepriklausomos tarnybos administratorė. Vadinasi, mūsų šalyje liko kliautis tik VTPT specialistų išvadomis.
Nevykdė teismo nurodymo
Atnaujinus ikiteisminį tyrimą atlikta dar viena teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė.
Joje vėl buvo teigiama, kad „atsakydamas į klausimus Adas pateikia per mažai bylai reikšmingų aplinkybių, detalių, remiantis jo žodžiais, nėra galimybių retrospektyviai atkurti bent vieno byloje tiriamų įvykių epizodo.
Duotų parodymų berniukas negali pakartoti ekspertizės metu, o šiuo metu jis neigia bet kokias galimas neigiamas tiesiogines patirtis iš tėvo. Tačiau jo pasisakymuose vyrauja neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu, kas atitinka jam daromo poveikio kriterijus“.
„Ekspertizė buvo atlikta per pusvalandį, o ekspertė net arogantiškai pareiškė, kad „mums čia viskas aišku“. Neva susitikti antrą kartą su vaiku net nereikia.
Pranešimas apie tai, kad gauti ekspertizės rezultatai, irgi buvo keistas: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkė Vilma Piščikienė nurodė konkrečią dieną konkrečią valandą atvykti su jais susipažinti.
Nurodytas laikas, kai iki galimybės dar pateikti tikslinamuosius klausimus ar ekspertizę apskųsti būtų likusios vos 2 valandos.
Tyrėja vėliau teisinosi, neva suklydo nurodydama laiką, bet tas sutapimas vis tiek kelia įtarimų“, – teigė „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
Ado motina prašė teismo, kuris skyrė pakartotinę ekspertizę, nurodyti pokalbį su berniuku filmuoti ir įrašinėti. Teismas tokį nurodymą buvo davęs, tačiau ekspertės atsisakė jį vykdyti.
„Jos aiškino, kad jomis privalu pasitikėti, o įrašai gali pakenkti tyrimui.
Tačiau mes net neturime galimybės sužinoti, kokius klausimus vaikui ekspertės uždavė, – ekspertizė labai griežtai pasisako, kad mama daro įtaką vaikui, kad vaikas savo parodymuose nieko nenurodė, kad nupiešė piešinį, kur buvo jis, tėtis ir mama.
Dėl to ekspertės daro išvadą, kad vaikas nori gyventi pilnoje šeimoje. Bet net nežinome, kaip ir ko jos klausė berniuko. Ar tai nebuvo klausimai, į kuriuos tikimasi vienokio ar kitokio atsakymo?“ – svarstė pašnekovas.
Skundai buvo atmesti
Ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma, kad ekspertizių atlikimo metu VTPT vaizdo įrašai nėra daromi, atsižvelgiant į tai, kad ekspertai turi galiojančius kvalifikacinės komisijos išduotus pažymėjimus ir yra įrašyti į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą.
Į šį sąrašą įtraukti ekspertai yra laikomi įspėtais dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.
Tačiau į teismo ekspertų sąrašą buvo įrašyta ir A.Dervinytė-Bongarzoni, kuriai gresia lygiai tokia pat atsakomybė dėl melagingos išvados.
Vis dėlto remdamasi daugiausia VTPT eksperčių išvadomis ikiteisminį tyrimą prokurorė Eglė Veliulienė vėl nutraukė.
Šį nutarimą Ado šeima apskundė, bet Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Žydrūnas Kungys skundą atmetė.
„Su tokiomis bylomis dirbti labai sudėtinga, kaip ir sudėtinga surinkti įrodymus, o kiekvienu atveju vertinami ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavau ne aš – tik vertinau prokuroro sprendimą nuraukti tyrimą. Savo tyrimuose visada vertinu, kokios perspektyvos laimėti tą bylą teisme.
Tačiau turiu ir tikėti nukentėjusiu asmeniu – kalbu ne tik apie nusikalstamas veikas prieš vaikus.
Manau, kad bet kuris prokuroras, neabejodamas, kad buvo padaryta nusikalstama veika prieš vaiką, nors ir nėra šimtaprocenčio užtikrinimo, kad bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, su tokia byla eitų į teismą“, – kalbėjo Ž.Kungys.
Kas galėjo padaryti įtaką?
Istoriją „Lietuvos rytui“ atskleidęs pašnekovas tvirtino, kad Ado motina ir seneliai dabar blaškosi nežinodami, ko dar galėtų griebtis.
Vaikiškas pasakojimas su kartais prasprūstančiomis lytinį aktą atskleidžiančiomis detalėmis neleidžia atsikratyti kraupių įtarimų.
„Bet visur atsimušame lyg į sieną. Ateis laikas, kai vėl bus privaloma duoti vaiką tėvui, ir negalėsime jo apsaugoti. Kaip apginti tokio amžiaus vaikus? Manau, kad tai neįmanoma“, – sielojosi pašnekovas.
Ado motinai atstovavusi advokato padėjėja įsitikinusi, jog didžiausia problema, kad tokiose bylose paprastai nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtinimų, kad nusikalstama veika išties buvo padaryta.
„Dažniausiai duomenų šaltinis yra pats vaikas ir jo pasakojimas.
Šiuo atveju vaikas, kuris, kai tariamai nusikalstama veika buvo atliekama, buvo keturmetis, dabar – šešiametis.
Viena, kai apie praeityje patirtas nuoskaudas pradeda pasakoti, tarkime, paauglys, visai kas kita, kai apie tai kalba visiškai mažas vaikas, kuris ir aplinkybes gali pamiršti, ir nupasakoti šiek tiek kitaip, nei išties buvo.
Įrodinėjimas tampa dar sudėtingesnis, jeigu vaiko tėvai nesutaria. Šiuo atveju skyrybos irgi buvo sudėtingos, tad gali būti, kad Adas girdėjo tėvo ar motinos pastabas vieno kitam.
Bet vaikui užsiminus apie tai per ekspertizę, iš karto daroma išvada, kad berniukui galbūt padaryta įtaka, ir jo pasakojimas susiejamas su tėvų nesutarimais.
Tačiau niekur nebuvo gauta duomenų, kad motina ar seneliai vaikui būtų nurodę blogai atsiliepti apie tėvą, tad kas konkrečiai tą įtaką padarė?
Adas niekada nesakė, kad tai mama jam liepė pasakoti apie tai, kad tėtis kišo „pelę“ į burną.
Berniukas užsiminė, kad mama sakiusi, jog tėtis kvailas.
Šiuos žodžius jis galėjo išgirsti ir per kurį nors tėvų konfliktą skyrybų metu.
Deja, peršasi išvada, kad visos abejonės vertinamos įtariamojo naudai“, – kalbėjo advokato padėjėja.
Didelė bėda, pasak advokato padėjėjos, ir tai, kad nėra aiškaus protokolo, kaip reikėtų elgtis tėvams panašiose situacijose.
Per teismo ekspertizes buvo pabrėžiama, kad Adas ne kartą buvo klausinėjamas apie tai, kas neva įvyko tėvo namuose. O tai, anot eksperčių, galėjo turėti didelės reikšmės vėlesniems vaiko pasakojimams.
„Bet vaiko teisių specialistės patarė būtent taip, nors vėliau kiti specialistai aiškino, kad mama neturėjo to daryti.
Tačiau Ado mama ne pati tai sugalvojo – ji kaip tik pirmiausia kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir tik gavusi jos rekomendacijas pabandė pasikalbėti su sūnumi. Kad ir kaip ten būtų, abejonės šioje byloje nebuvo išsklaidytos“, – teigė advokato padėjėja.
Šiai teisininkei taip pat kyla klausimų, ar tokio amžiaus vaikas galėtų taip aiškiai nupasakoti tam tikras situacijas, kad tėtis deda „šautuvą“ ar sako „a-a-a-a-a-a“, iš kurių galima aiškiai suprasti, apie ką berniukas kalba. Juolab kad nepriklausomai ekspertei Adas tai instinktyviai ir parodė.
Nematė daugiau kaip metus
Ado tėvas Laimonas su sūnumi nebendravo nuo praėjusių metų gegužės, kai ir prasidėjo šis pragaras, kurį, vyro įsitikinimu, kursto uošviai.
„Jei jie nebūtų nuteikinėję žmonos prieš mane, gal ir santuoka nebūtų iširusi“, – svarstė Laimonas.
Anot vyro, istorija, kurioje jis kaltinamas padaręs itin sunkų nusikaltimą, už kurį gresia laisvės atėmimas iki 13 metų, prasidėjo, kai Laimonas nesutiko leisti seneliams išsivežti Ado atostogų į Bulgariją per numatytą jo paties atostogų su sūnumi laiką.
„Tiksliau sakant, aš dėl to sutikau, tačiau paprašiau prarastą laiką kompensuoti, bet kitai pusei ir tai netiko, tad galiausiai buvau apkaltintas nebūtais dalykais.
Dar iki tol jaučiau, kad sūnus prieš mane nuteikinėjamas. Pavyzdžiui, kai pasiimdavau per man skirtą laiką, Adas pirmosiomis valandomis vis aiškindavo, kad pas mane viskas blogai: ir maistas neskanus, ir drabužiai negražūs, ir esame blogi žmonės. Po kurio laiko vaikas aprimdavo.
VTPT ekspertės aiškiai pasakė, kad juntama motinos įtaka vaikui. Per ekspertizę sūnus net prasitarė, kad tėtis neva miręs ir su juo daugiau niekada nepasimatys. Nors kardomosios priemonės bendrauti su sūnumi panaikintos, vis dar negaliu su juo pasimatyti. Bejėgiai ir antstoliai.
Liūdina ir pasyvi Vaiko teisių apsaugos tarnybos pozicija.
Per posėdžius dėl bendravimo su vaiku atkūrimo tvarkos tik girdžiu, kad „o ką mes galime padaryti, jei motina neduoda sūnaus, jei net antstoliai nieko padaryti negali?“ ir visi nuleidžia rankas, nors motina piktnaudžiauja savo teisėmis“, – kalbėjo Laimonas, kas mėnesį į buvusios žmonos sąskaitą pervedantis 426 eurus vaikui išlaikyti.
Vyras teigė, kad visi įrodymai – jo pusėje. Kriminalinės policijos biure Vilniuje jis net buvo tikrinamas poligrafu, vadinamuoju melo detektoriumi, kuris parodė, kad Laimonas sakė tiesą.
„Kiek žinau, padaryti tą patį buvo siūloma ir kitai pusei, bet ji atsisakė, nes tai nėra privaloma procedūra“, – sakė Laimonas, ieškantis būdų atkurti prarastą ryšį su sūnumi, tačiau niekaip jų nerandantis.
Ekspertai vadovaujasi teisės aktais
Agnė Šiaulytė, VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus viršininkė, teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė:
„VTPT ekspertizes atliekantys ekspertai vadovaujasi teisės aktais (Lietuvos teismo ekspertizės įstatymu, Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksu ir kitais pagrindiniais teisės aktais) ir įstaigos vidaus dokumentuose apibrėžtais reikalavimais.
Teismo ekspertizės įstatymas teismo ekspertizę apibrėžia kaip teismo eksperto atliekamą teismo ar teisėjo jam pavestą tyrimą, kuriuo ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte.
VTPT ekspertizės atliekamos vadovaujantis kokybiniais teismo ekspertizės atlikimo reikalavimais ir siekiant geriausių vaiko interesų prioriteto, kuriant jam emociškai palankią, draugišką, saugią aplinką, atitinkančią jo poreikius, amžių, raidą, gebėjimus ir brandą.“
