Čia išgelbėjami išmetami maisto produktai, kurie perduodami maisto stokojantiems. Žmonės maistą gali išsirinkti patys, lyg tai darytų įprastoje parduotuvėje, tik tai gali daryti visiškai nemokamai.
Šiuo metu atiduotuvė yra atidaryta Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Kaip portalui lrytas.lt pasakojo „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, kiekvieną dieną į atiduotuvę ateina apie 200 paramos gavėjų. Ateityje planuojama dirbti ne tik darbo dienomis, tačiau šeštadieniais ir sekmadieniais bei didinti žmonių skaičių iki 250 per dieną.
„Mūsų ateities tikslas yra per metus pamaitinti 70 tūkst. žmonių“, – pasakojo S. Gurevičius.
Leidžia pasirinkti, tačiau yra ir taisyklės
Jis pridūrė, kad žmonės turi suprasti, jog į atiduotuvę tiesiog ateiti neužtenka – turi kreiptis į socialinį darbuotoją, kuris atsiunčia kontaktus „Maisto bankui“, organizacija susisiekia su žmogumi ir pakviečia atvykti konkrečiam laikui. Žmonės, kuriems reikia pagalbos, čia lankosi darbo dienomis nuo 14 iki 16 valandos.
„Rytais surenkame maistą iš prekybos tinklų. Jis atvežamas rūšiavimui ir paruošimui, atrinktą maistą padedame į lentynas ir sutartu laiku jis atiduodamas į žmonių rankas“, – pasakojo „Maisto banko“ vadovas.
Atiduotuvėje visuomet sukasi ir būrys savanorių.
„Kiekvieną dieną atiduotuvėje prie kiekvieno skyriaus darbuojasi apie 10 savanorių, kurie yra kertinė mūsų darbo dalis ir jėga. Vieni savanoriai padeda išrūšiuoti maisto produktus, kiti padeda dirbti kompiuteriu. Kaip žinia, atėjęs žmogus yra užregistruojamas, sistemoje pažymima, kiek maisto produktų jis paėmė ir tokiu būdu skaičiais nustatoma, kiek ir kokių produktų kiekvieną dieną yra išdalinama“, – paaiškino S.Gurevičius.
Lentynose sudėtas maistas suskirstytas į keletą kategorijų. Žinoma, tai – vieni svarbiausių produktų: duonos, pieno, mėsos produktai, vaisiai ir daržovės.
„Mūsų tikslas yra suteikti žmogui galimybę pasirinkti maistą ir skirti jam tinkamą dėmesį. Savanoriai užkalbina žmogų, jeigu reikia paaiškina visas taisykles, – teigė S. Gurevičius. – Kiekvienam žmogui stengiamės duoti ne mažiau negu 5 kilogramus maisto. Dar papildomai duodame kilogramą ilgo galiojimo laiko produktų. Tai gali būti bandelės, miltai, makaronai, ryžiai ar aliejus.“
„Maisto banko“ atiduotuvėje kiekvieną dieną būna daugiau produktų nei planuojama išdalinti.
„Tėvai, kurie turi mažų vaikų ir paprašo daugiau sūrelių, vaisių ar daržovių, jiems stengiamės duoti viską, ką galime, todėl kiekvieną dieną atsivežame daugiau produktų“, – pabrėžė S.Gurevičius.
„Kas trečias pasaulyje pagamintas maistas – nepatenka ant žmogaus stalo“
Statistika, kurią pateikia S. Gurevičius – šokiruoja. Anot jo, kas devintas žmogus Lietuvoje sako, kad negali valgyti pilnavertiško maisto. Daugybė susiduria su nepritekliumi.
„Kas penktas Lietuvoje patiria skurdo riziką, o didelė dalis maisto yra neparduodama ir utilizuojama, tad stengiamės paskatinti pirkėjus ir augintojus parduoti kuo didesnę maisto dalį, o nepavykusių parduoti produktų neišmesti, „uždėti“ tam tikrą laiko rezervą, atiduoti labdarai ir taip pagelbėti maisto stokojančiam žmogui“, – pabrėžė jis.
„Maisto bankas“ taip pat turi tikslą keisti visuomenės požiūrį į patį pirkimo procesą.
„Dažnu atveju žmonės gyvena socialiniame burbule ir nepamato tų, kurie gyvena šalia mūsų, bet stokoja maisto. Į atiduotuvę ateina žmonės, kurie daržovių ir vaisių skyrius tiesiog apeina, nes tai jiems per brangu. Pavyzdžiui, senjorai galvoja, kad nusipirks maisto ir vaistų, bet dažniausiai perka tik vaistus, nes nuo to priklauso jų sveikata. Jiems lieka labai mažai pinigų maistui, todėl ir kviečiame kreiptis į socialinį darbuotoją, kad apie tai praneštų mums, o mes galėtume užkirsti tam kelią“, – ragino S. Gurevičius.
Kaip pasakojo S.Gurevičius, nemažai paramos gavėjų nedrįsta kreiptis į „Maisto banką“ net ir užklupus laikiniems sunkumams, tačiau nauja atiduotuvė išdėstyta taip, kad žmogus, atvykęs pasiimti maisto, jaustųsi jaukiai. Pritaikyta aplinka yra šviesesnė ir gražesnė.
„Į atiduotuvę ateina visuomenei nematomi žmonės – jie įpratę, kad niekas į juos nenori pažiūrėti ir skirti dėmesio. Atiduotuvėje savanoriai jiems skiria labai didelį dėmesį. Matome, kad žmogus gėdijasi ir paima per mažai maisto, todėl pasiūlome jam daugiau. Įsivaizduokite, kaip jis nustemba, kai kasdienybėje yra nematomas ir paprašęs maisto dažniausiai jo negauna. Atiduotuvėje viskas vyksta priešingai. Žmogui yra siūloma net jeigu jis kukliai sako „ne“, klausiama: „gal visgi norėtum paimti dar ko nors?“. Tai yra švietėjiškas dalykas, kuris sprendžia ne tik ekologines, socialines problemas, bet stiprina visuomenę morališkai“, – pastebi S. Gurevičius.
„Maisto banko“ atiduotuvė jau veikia daugiau negu mėnesį, iki metų pabaigos planuojama atidaryti atiduotuves dvidešimtyje Lietuvos savivaldybių, kuriomis žmonės galės ateiti ir pasinaudoti.
