Kaip teigiama išplatintame pranešime, pastarais sprendimas priimtas po ministrės Agnės Bilotaitės susitikimo su aplinkos ministru Simonu Gentvilu bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoju Albertu Stanislovaičiu. Ministrė tvirtina, kad kartu su aplinkosaugininkais ir saugomų teritorijų specialistais pavyko rasti mažiausią gamtai poveikį turinčius sprendimus.
„Papildomos sienos apsaugos priemonės būtinos, nes vien šiemet pelkėtose vietose pasienyje su Baltarusija neįleista apie 700 neteisėtų migrantų, nustatyta 13 kontrabandos gabenimo atvejų. Tačiau tai darome labai atsakingai kartu su aplinkos apsaugos specialistais vertindami galimą poveikį gamtai. Gavome aplinkosaugininkų patikinimą, kad poveikis gamtai bus minimalus“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Ministerija akcentuoja, kad jokių papildomų intervencijų ar miško kirtimų vykdyti nereikės, nes fizinis barjeras bus įrengiamas pasienio juostoje, t. y. ten, kur įrengtos stebėjimo sistemos.
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) taip pat organizavo pasitarimus su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovais dėl sienos infrastruktūros stiprinimo projektų saugomose teritorijose, esančiose prie valstybės sienos.
Prie sienos su Baltarusija fizinio barjero nėra apie 121,95 km ruože (iš jų apie 57,7 km prie pasienio vandenų ir apie 64,4 km sausumoje, prie upelių ir pelkių).
Prie sienos su Rusijos Federacija neįrengta fizinio barjero apie 230 km ruože (iš jų apie 223,325 km prie pasienio vandenų, 6,675 km sausumoje, prie upelių ir pelkių). Tuose ruožuose, kur valstybės siena eina ežerais ir upėmis, siūloma šiuo metu nestatyti fizinio barjero.
