Be to, politiko manymu, pastaroji turėtų bendradarbiauti su Žvalgybos kontrolierių įstaiga, kuri galėtų padėti tiriant VSD veiksmus.
„Generalinė prokuratūra konstatavo, kad to meto – 2020 m. pavasario – NSGK atlikta parlamentinė kontrolė neatsako į visus klausimus. Pranešėjas nebuvo tinkamai apklaustas, nebuvo apklausti kiti pranešėjo pateiktoje informacijoje įvardinti asmenys. Todėl atsakymai į klausimus yra reikalingi – klausimai lieka“, – trečiadienį Seime po susitikimo su Generalinės prokuratūros atstovais žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Turime apsispręsti, kaip tą daryti. Kadangi tai yra platesnio paveikslo dalis, turėkime galvoje pranešėjo istoriją, turime įvairių klausimų, susijusių su rinkimų kampanijos finansavimu, su įvairiomis interesų grupėmis – manau, kad tikslinga eiti tokiu keliu: žinau, kad bręsta iniciatyva (...) specialiai Seimo tyrimo komisijai“, – teigė jis, referuodamas į opozicijoje dirbančio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako iniciatyvą burti parlamentinio tyrimo komisiją.
L. Kasčiūnas nurodė, kad tokią V. Bako iniciatyvą rems. Tačiau NSGK pirmininkas pastebėjo, kad pranešėjo istorijos klausimai liečia ne tik VSD, bet ir 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos finansavimą, galimus ryšius su interesų grupėmis. Todėl, tęsė jis, klausimus dėl VSD veiksmų galėtų tirti Žvalgybos kontrolerius – taip, pasak jo, nepolitizuojant nei tyrimo klausimo, nei pačios ombudsmeno institucijos.
„Kadangi paveikslas tyrimo platus, reikia vertinti (...), koks čia galėtų būti Žvalgybos kontrolieriaus vaidmuo. Žvalgybos kontrolierius yra nepriklausoma institucija, kuri pati apsisprendžia tirti ar netirti“, – aiškino NSGK pirmininkas.
„Jeigu bus sukurta specialioji komisija, labai tikėtina ir, mano požiūriu, būtų labai sveika ir naudinga, kad kontrolierius susėstų su ta komisija (...) ir bendradarbiautų“, – svarstė jis.
„Galimas variantas, kad tiesiog ombudsmenas padėtų komisijai tirti tą VSD dalį – vykdant apklausas ir panašiai. Nepolitizuojant institucijos“, – pabrėžė Seimo narys.
