Gauti duomenys parodė, kad beveik 92,9 proc. respondentų, t. y. 36,1 proc. daugiau nei 2020 m., kuomet buvo pradėtas vykdyti korupcijos prevencijos monitoringas, atsakė, jog yra girdėję apie teisme vykdomas korupcijos prevencijos priemones.
Paprašyti jas įvardinti, respondentai paminėjo ne tik anksčiau įdiegtas ir seniai veikiančias prevencijos priemones, bet pastebėjo ir naują priemonę – 2023 m. sausio mėnesį pradėtą naudoti socialinę reklamą „Teisingumo nenupirksi“.
Šio monitoringo rezultatai parodė, kad teismo darbuotojų korupcijos netolerancijos lygis išlieka aukštas, o palyginus apklausos rezultatus su ankstesnių metų rezultatais stebima, jog Teismo darbuotojų, pranešiančių apie korupcijos atvejus procentinė išraiška palaipsniui didėja ir nuo 2020 m. išaugo 10,6 procento, taip pat tolygiai mažėja nežinančių, ar praneštų procentinė išraiška, o atsisakančių kategoriškai pranešti neliko.
Analizuotu laikotarpiu, 100 procentų apklaustųjų, kaip ir 2022 m. I-ąjį bei 2022 m. II-ąjį pusmetį, nurodė, kad kyšio nedavė, kai tuo tarpu 2020 m. 97,6 procentai apklaustųjų nurodė, kad kyšio nedavė ir 2,4 procentai pripažino kyšį davę.
Galima pasidžiaugti, kad vykdomos priemonės prisideda prie nuolatinio veiklos gerinimo šioje srityje ir antikorupcinio sąmoningumo didinimo. Stebima teigiamai didėjanti prognozuojamo darbuotojų elgesio, susidūrus su korupcijos apraiškomis tendencija, o iš galimų 9 nepranešimą sąlygojančių priežasčių, palyginus gautus duomenis su 2020 m. rezultatais matyti, kad sumažėjo manančių, jog pranešėjai nukenčia skaudžiausiai ir nebeliko asmenų, nenorinčių išduoti kolegos ar sukelti rūpesčių.
„Nepakantumas korupcinėms apraiškoms tikrai auga, tačiau visuomet privalome išlikti budrūs ir numatyti visas galimas rizikas“, – teigia teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
Kaip pastebi teismo pirmininkas, korupcijos prevencijos efektyvumas teisme priklauso nuo to, kaip mes tai suvoksime – negalime tikėtis didelio įsitraukimo ir efektyvumo tada, kai korupcijos prevenciją suvoksime tik kaip drausminančią ar baudžiančią priemones.
„Jei tai suvoksime kaip priemones, skatinančias skaidriai ir nepriekaištingai elgtis, ir kaip orientyrą antikorupcinio elgesio standartui, tada turėsime patį didžiausią darbuotojų ir visuomenės įsitraukimą ir dar efektyvesnį antikorupcinio elgesio standarto įgyvendinimą. Rezultatai rodo, kad darbuotojų, kurie suvokia antikorupcinio elgesio standarto prasmę, didėja, o tokia tendencija džiugina ir nuteikia optimistiška“ – teigia A. Purvainis.
Dar praėjusių metų rudenį teisme įdiegus kompleksą naujų, Korupcijos prevencijos įstatymą atitinkančių vidinių teisės aktų, tokių kaip antikorupcinio elgesio kodeksas, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo aprašas, buvo siekta toliau kryptingai skirti dėmesį darbuotojų antikorupciniam švietimui, taip pat sukurti naujas edukacines priemones, kurios būtų naudingos ir plačiajai visuomenei.
Skiriant pakankamai dėmesio šie tikslai per mažiau nei metus buvo įgyvendinti ir padidino nepakantumo korupcijai lygį, ką atspindi atlikto monitoringo rezultatai.
