Antradienį už Seimo nario Emanuelio Zingerio pateiktą rezoliuciją „Dėl Holokausto Lietuvoje 80-ųjų metinių minėjimo“ vieningai balsavo 111 Seimo narių.
Parlamentarai priimtu dokumentu pasiūlė įkurti Tarptautinę tarybą, skirtą sukurti Panerių memorialo ekspoziciją.
Lietuvos Seimas rezoliucijoje pabrėžė, kad buvo parodytas unikalus ryžtas priešintis naciams ginklu jungtiniame Vilniaus geto partizanų organizacijos pogrindyje.
Politikai paragino Lietuvos savivaldybes skirti dar didesnį dėmesį masinio žydų žudynių vietų tvarkymui ir atminimo puoselėjimui. Vadovaujantis Plungės, Kėdainių, Biržų ir kitų Lietuvos savivaldybių pavyzdžiu, Lietuvos parlamentarai paragino pradėti ženklinti masinių žudynių vietas, atidengiant nužudytųjų vardus ir pavardes, o ne tik skaičius ir datas. Rezoliuciją priėmęs Seimas prašo visoje Lietuvoje atnaujinti informacines kelio ženklų nuorodas į senąsias žydų kapines ir masinių žudynių vietas ir deramai jas tvarkyti.
Parlamentarai paragino antinacinių rezistentų – geto pasipriešinimo dalyvių bei teisuolių, gelbėjusių savo kaimynus žydus, vardais pavadinti miestų ir miestelių mokyklas, gatves ir skverus.
Dokumente taip pat įrašyta rekomendacija Respublikos Prezidentui – suteikti Lietuvos getų antinacinio pasipriešinimo dalyviams karinius laipsnius ir apdovanojimus po mirties.
Rezoliucijoje prašoma šalies savivaldybių neteikti gatvių, paminklų ir kitų atminimo vietų, siekiant įamžinti asmenis, galimai kolaboravusius su nacių totalitariniu režimu, ir nerengti jų atminimui skirtų minėjimų.
Minint 80-ąsias Holokausto Lietuvoje tragedijos metines, Seimas kviečia lietuvių ir lenkų tautybės išeivius iš Lietuvos užsienyje rengti bendrus susitikimus su Lietuvos žydų išeivija, jungiantis bendram darbui demokratijos labui ir jos išsaugojimui bei remti Ukrainą, kovojančią už laisvę.
Vyriausybės įgaliotos institucijos kartu su Izraelio Valstybe kviečiamos aktyviau plėtoti bendrus švietimo, kultūros ir mokslo ir gynybos projektus ypatingai perteikiant Lietuvos žydų išeivių paveldą lietuvių kalba.
Rezoliuciją priėmęs Seimas ragina Lietuvos kultūros ministeriją rinkti po visą pasaulį išblaškytą Lietuvos žydų kultūros paveldą ir plėsti judaikos kolekcijas Lietuvoje Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje.
Priimtoje rezoliucijoje Seimas ragina Vokietiją pradėti nacių okupacinės valdžios iš Lietuvos išvežtų žydų kultūros vertybių paieškas ir grąžinimą į Lietuvą; o Rusija raginama grąžinti okupacinės sovietų valdžios nusavintą Lietuvos piliečių žydų turtą, grąžinti žydų „Liaudies banko“ finansinius aktyvus.
Siūloma Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimo renginius rengti visoje Lietuvoje visus metus – nuo Vilniaus geto likvidavimo 1943 m. rugsėjo 23 d. iki Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 1944 m. liepos mėnesį.
Seimui siūloma rugsėjo 23-iąją paskelbti Lietuvos žydų genocido ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena.
