Iš aktyvios politikos prieš kelerius metus pasitraukusi ilgametė konservatorė Irena Degutienė (74 m.) jau turi savo favoritus, o pačius bendražygius ragina pasižiūrėti ne tik į tai, kas vyksta viduje, bet ir išorėje – kandidatą rinktis ne tik pagal savo norus, bet ir visuomenės simpatijas.
„Kai kurie skeptikai sako, kad reitingai nieko nereiškia, bet per daugelį metų politikoje mačiau, jog reitingai vis tik reiškia ir labai nemažai“, – įsitikinusi I.Degutienė.
Interviu portalui lrytas.lt politikos veteranė papasakojo, kas, jos manymu, būtų tinkamiausi TS-LKD kandidatai į prezidentus, kodėl nė vienas jų neturi šanso nugalėti ir kas kitąmet turėtų perimti partijos vairą.
– Nenumaldomai artėja prezidento rinkimai. TS-LKD skyriai jau baigia kelti kandidatus, tarp kurių dažniausiai minimos penkios pavardės – I.Šimonytė, G.Landsbergis, M.Navickienė, A.Anušauskas ir L.Kasčiūnas. Sakykit, kuris kandidatas yra jūsų favoritas?
– Visi iškelti kandidatai yra savotiškai įdomūs. Mano manymu, skyriai turi labai gerai pamąstyti apie tai, kad tai yra kandidatai į prezidento rinkimus. Toks kandidatas turi būti patrauklus ne tik mūsų bendruomenei arba mums prijaučiantiems asmenims, bet didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, jeigu mes norime rimtai dalyvauti prezidento rinkimuose ir bent jau į antrą turą išeiti.
Čia yra svarbus pasirinkimas: tarp partiečių galbūt labiau populiarūs yra vieni kandidatai, bet visuomenės apklausos rodo, kad tie kandidatai, kurie yra labiau populiarūs mūsų tarpe, yra nelabai populiarūs visuomenėje.
Tiesa, tai galioja tik jei žiūrėsime į prezidento rinkimus. Aš manau, kad yra galvojama ir apie ateitį. Galbūt nė vienas mūsų kandidatas neturi šansų turėti kažkokių pasiekimų prezidento rinkimuose, tada tas žmogus galbūt turėtų dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose.
Jeigu kalbėtume tik apie partijos pirmininką, I.Šimonytė būtų patraukliausias variantas. Tai yra žmogus, turintis didelę patirtį. Kaip visuomenė ją bevertintų, reikia suprasti – kas nedirba, tas neklysta. Ji premjero poziciją užima tokiame sunkiame laikotarpyje, turbūt per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų nė vienam premjerui nebuvo tokių didelių išbandymų, kokius turėjo I.Šimonytė. Tai yra patyręs žmogus, kuris partijai būtų labai naudingas.
Ar ji turėtų galimybių konkuruoti prezidento rinkimuose, turbūt jau reikia sakyti tiesiai, su dabartiniu prezidentu? Gal ir galėtų konkuruoti, bet vis tiek manau, kad ji turbūt nelaimėtų tų rinkimų.
– Tai kuris iš kandidatų būtų tinkamiausias partijai atstovauti būtent prezidento rinkimuose? Savo favoritą juk turit?
– Galbūt mintyse turiu, vertindama labai pragmatiškai ir objektyviai. Pasikartosiu, kad reikia žiūrėti plačiau – favoritas, kuris gali būti tarp partiečių, gali būti visiškai ne favoritas mūsų piliečių, kurie dalyvauja rinkimuose, akyse.
– Kai kalbate apie tuos, kuriuos palankiausiai vertina visuomenė, turbūt omeny turit M.Navickienę ir A.Anušauską? Jų reitingai, neabejotinai, yra aukščiausi.
– Kai kurie skeptikai sako, kad reitingai nieko nereiškia, bet per daugelį metų politikoje mačiau, jog reitingai vis tik reiškia ir labai nemažai. Taip, be abejo, yra paklaida, kuri siekia apie 3–5 proc., bet vis tiek, kai yra labai dideli skaičiai, reikia suprasti, kad esi arba labai mėgiamas žmonių tarpe, arba žiauriai nemėgiamas.
Pagal reitingus yra aišku, kad favoritai yra šie du jūsų įvardyti žmonės.
– M.Navickienė pačių konservatorių įvardijama kaip nekonfliktiška, telkianti politikė, bet prezidento rinkimai yra asmenybių rinkimai. Ar jos asmenybė gali taip sudominti rinkėją, kad ji patektų į antrą turą?
– Matote, kol kas apie M.Navickienę plati visuomenė žino mažai. Reikia būti objektyviems – jeigu neturi eterio, nesi matomas televizijoje ar internetinėje žiniasklaidoje, tave nelabai kas žino. Ji yra pakankamai stabili ir išlaikyta politikė.
Kitas dalykas, ji yra labai ramaus charakterio, nekonfliktiška, ieškanti kompromisų. Socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigos yra kompromisų menas. Yra ir ta pati trišalė taryba, reikia ieškoti sąlyčio taškų ir su darbdaviams, ir su profsąjungoms atstovaujančiais žmonėmis. Iš tikrųjų šiose pareigose žmogus turi būti pakankamai lankstus, o Monika tokia ir yra.
Jeigu partija nuspręstų, kad ji būtų mūsų kandidate į prezidentus, reikia gerai apmąstyti, kokia turi būti rinkiminė kampanija, jog ji būtų labiau matoma ir galėtų labiau atsiskleisti. Aš manau, kad ji iki šiol nėra iki galo atsiskleidusi kaip asmenybė, kaip politikė.
– Kaip suprantu, dabar ir atsakėte į mano pirmą klausimą, M.Navickienė yra jūsų favoritė?
– Aš tiesiog ne vienerius metus pažįstu šitą žmogų ir tikrai matau labai daug teigiamų savybių joje. To telkimo šiandien reikia visuomenei, o partijai – taip pat.
Mūsų partija, kaip visada vadinau, yra skėtinė, yra įvairių pakraipų, bet reikia atrasti kompromisą, jo reikia ir tarp įvairių visuomenės grupių, tai Monika tikrai tą gali ir sugeba. Manau, kad ne veltui jos reitingai visuomenėje yra pakankamai aukšti, nepaisant to, jog jos žinomumas visuomenėje nėra toks didelis, kaip kitų.
– Akcentavote reitingų reikšmę. Aukščiausius reitingus partijoje šiuo metu demonstruoja krašto apsaugos ministras A.Anušauskas. Gal jis galėtų būti tas raktas į sėkmę, nepaisant to, kad partijos vadovybė, atrodo, juo nelabai pasitiki?
– Nesu vadovybėje, nežinau, ar juo pasitikima, ar ne. Aišku, jis irgi yra žmogus, turintis pakankamai didelę politinę patirtį, pakankamai ramus žmogus, ieškantis kompromisų. Galų gale, jis yra krašto apsaugos ministras, vadinasi, yra sukaupęs tarptautinės patirties, ko trūksta Monikai. Prezidentas pirmiausia yra atsakingas už užsienio politiką. Bet viso to yra išmokstama.
Pasakyti, vienas ar kitas, dabar negaliu. Viskas priklausys nuo bendrapartiečių sprendimo.
– Nemažai TS-LKD skyrių kaip kandidatą į prezidentus renkasi G.Landsbergį. Kiek teko bendrauti su keliais skyriais, paklausti, kodėl jų pasirinkimas yra būtent G.Landsbergis, jie atsako paprastai – jis yra mūsų partijos pirmininkas, jis turi vesti mus į rinkimus. Grįžtant prie jūsų minties, kad partija turi atsigręžti į reitingus, ir žinant, jog jo reitingai yra vieni žemiausių, ar sutiktumėt su tokiais kolegų pasvarstymais?
– Jeigu paimtume Vakarų valstybes, tai iš tikrųjų tokiuose rinkimuose dalyvauja partijos pirmininkas. Deja, per 30 metų mūsų partijoje tokio dalyko nėra buvę. Nė vieno partijos pirmininko neturėjome prezidento rinkimuose. Taip jau susiklostė gyvenime, kad mūsų partijos pirmininkai turi pakankamai žemą reitingą. Todėl ne visai sutinku.
Jeigu partijos pirmininkas turi žemą reitingą, tai kaip jis gali dalyvauti prezidento rinkimuose? Jis yra užprogramuotas, kad jis nepraeis net į antrą turą. Toks žaidimas man nelabai suprantamas. Bet gal yra žmonės, kurie mąsto kitaip.
Pastaruoju metu ir daugelyje kitų valstybių matosi, kad partijos prezidento rinkimuose kelia nebūtinai partijos pirmininką.
– Jeigu G.Nausėda sieks perrinkimo, ar bet kuris kitas kandidatas, nebūtinai iš TS-LKD, jūsų nuomone, turi šansų pakovoti dėl pergalės?
– Manau, kad tikrai visiems kandidatams, ne tik mūsų, bet visam politiniam Lietuvos spektrui, (šansų mažai). Prezidentas G.Nausėda greičiausiai laimės antrąją kadenciją. Toks mano matymas iš šalies, kaip pilietės.
Valstiečiai kelia A.Verygos kandidatūrą... Taip, kiekviena politinė jėga turi kažką kelti, nes taip jau sutapo, kad kitąmet bus daug rinkimų. Prezidento rinkimai bus ir pasiruošimas Seimo, Europos Parlamento rinkimams. Jeigu kandidatuoja G.Nausėda, objektyviai kalbant, A.Veryga neturi jokių šansų.
Socialdemokratų tarpe irgi nematau jokio stebuklingo kandidato. V.Blinkevičiūtė jau yra dalyvavusi prezidento rinkimuose dar kai buvo gerokai jaunesnė, man atrodo, net į antrą turą neišėjo. V.P.Andriukaitis taip pat jau yra dalyvavęs prezidento rinkimuose. Nelabai matau, nebent kažko nežinau...
Kalbant apie kitas partijas, nežinau, ar Liberalų sąjūdis kels Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen į prezidentus. Galbūt jinai galėtų visai neblogai pasirodyti.
– Kaip jūs jau šiek tiek užsiminėte pokalbio pradžioje, TS-LKD jau kitąmet rinks ir naują partijos pirmininką. Čia nemažas ambicijas turi krikdemiškas partijos flangas, kalbu apie L.Kasčiūną, P.Saudargą. Kokią partijos viziją jūs matytumėte?
– Pažįstu partiją iš vidaus ir galiu pasakyti, kad krikdemiškas flangas turi nedaug žmonių. Kai vyksta rinkimai partijos viduje dėl pirmininko ar kitų pozicijų, natūralu, kad tas procentas yra mažas ir jie neturi jokių šansų imti kažkokių aukštumų. Šiuo metu, manau, tikrai yra labai geras balansas.
Galų gale, krikdemiško flango atstovai, tiek P.Saudargas, tiek L.Kasčiūnas, tikrai perspektyvūs, gabūs, jauni politikai, kurie užima pakankamai svarias pozicijas, būdami valdančiojoje daugumoje. Vienas yra Seimo pirmininko pavaduotojas, kitas – tikrai labai rimto komiteto pirmininkas, labai aktyviai dirbantis ir visur dalyvaujantis. Bet, kad kažkuris iš jų taptų partijos pirmininku, labai abejoju.
Matyt, daug kas priklausys nuo to, kaip viskas pasibaigs su prezidento rinkimais. Aišku, kaip ir sakiau, geriausias variantas partijai būtų I.Šimonytė. Jeigu ne Ingrida, tada M.Navickienė.
– Ponia Irena, ar pasiilgote politikos? Gal jūs dar išbėgsite į aikštelę?
– Žinote, kaip sakoma, viskam yra savas laikas. Aš dabar turiu gražų, ramų gyvenimą, juo mėgaujuosi ir džiaugiuosi. Be abejo, tiek metų atidirbus, negali visiškai užsikimšti ausis, nematyti ir negirdėti, tai vis tiek matau ir girdžiu, analizuoju net ir nebūdama aktyvioje politikoje. Tai netrukdo man, kaip ilgametei partijos narei ir pilietei, išreikšti savo nuomonę.
Į aktyvią politiką tikrai neketinu grįžti.
