Buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus į Vilniaus apygardos teismą vaikšto pasipuošęs kaklaraiščiu su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) logotipu. Jį, kaip ir padėkos raštą, V.Sutkus yra gavęs už pagalbą kovojant su korupcija.
Praėjus porai metų po apdovanojimų V.Sutkus sulaukė ir kaltinimų kyšininkavimu, kurie jį gerokai nustebino.
Jis kaltinamas gavęs kyšius iš tuomečio Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus ir verslininko Iljos Malkino.
Bet vadinamųjų kyšių sumos – itin neįprastos: 15 125 eurai bei 21 175 eurai.
Tokie kyšiai V.Sutkui esą buvo perduoti banko pavedimu. Negana to, nuo šių kyšių jis sumokėjo ir mokesčius valstybei.
Teisme tai patvirtino dabartinio teisiamojo įkurtos konsultacijų bendrovės „Bonum Partner“ buhalterė.
„Jei nebūčiau paėmęs tariamų kyšių, valstybė būtų negavusi pinigų“, – po teismo posėdžio kalbėjo kaltės nepripažįstantis V.Sutkus.
Keista prokurorų matematika buvusį Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą ir piktina, ir juokina: „Areštuodami neva mano gautą kyšį jie pritaikė areštą visai sumai, su PVM.
Šie pinigai turėtų būti areštuoti ne iš mano ir ne iš mano įmonės sąskaitos, o iš ten, kur jie yra, – Finansų ministerijos.“
Prieš trejus metus, pradėjus tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, buvo areštuotas visas V.Sutkaus turtas.
Apribojimai teismo sprendimu panaikinti tik šių metų birželio mėnesį.
Kompiuterį prarado ilgam
Prieš trejus metus, kai pareigūnai krėtė V.Sutkaus namus, buvo atliekama ir daugybė kitų kratų. Iš buhalterijos paslaugas teikiančios bendrovės paėmus kompiuterį kitiems klientams paslaugų negalėjusi teikti buhalterė STT prašė jį grąžinti, bet atgavo tik po dvejų metų.
Pareigūnai iškrėtė ir tose pačiose patalpose įsikūrusią audito bendrovę „Ekonominė nauda“, bet jos vadovei auditorei Laimai Adamonienei nenurodė, ko ieško ir dėl kokio jos kliento atliekamas tyrimas.
Vilniaus apygardos teisme auditorė atsiprašė dėl neišsamių parodymų per apklausą ikiteisminio tyrimo metu: „Kai ateina trys vyrai su šaunamaisiais ginklais, pamiršti, jei ką ir žinojai.“
Į darbą – su palyda
2020 birželio 2-ąją, kai į namų duris paskambino STT pareigūnai, tragiška gyvenimo diena pavadino ir tuometė banko „Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė.
Tuometę „Swedbank“ Lietuvos skyriaus vadovę tądien pusę septintos ryto pažadino durų skambutis, kuris buvo spaudžiamas be perstojo.
Nespėjusi net visiškai apsirengti ji atidarė duris, o pro jas įžengę STT pareigūnai davė paskaityti kažkokius lapus.
„Aš net nelabai suvokiau, kas juose parašyta, bet supratau, kad tikrins mano namus“, – pasakojo D.Grigienė.
Ji prisiminė, kad pradėjus kratą ankstų rytą buvo pažadinti ir jos vaikai, o pareigūnai sulaukė, kol ji susiruošė į darbą.
D.Grigienė pasakojo į darbą banke važiavusi su STT palyda. Visą dieną banke įkalčių ieškoję pareigūnai vakare D.Grigienę nusivežė į apklausą.
Nors moteris oficialiai nebuvo sulaikyta, jos apklausa prasidėjo 20 val. 40 min. ir truko iki vėlaus vakaro.
Pasitraukė iš pareigų
D.Grigienei buvo suteiktas specialiosios liudytojos statusas, bet įtariamąja ji netapo.
„Į mano gyvenimą tai įnešė labai daug chaoso“, – teisme sakė liudytoja, netrukus po šio įvykio pasitraukusi iš „Swedbank“ vadovo pareigų.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji buvo klausinėjama apie 2019 m. bankų sumokėtus papildomus įnašus Lietuvos bankų asociacijai.
Tuometis LBA vadovas M.Zalatorius, be kita ko, yra kaltinamas asociacijos turto iššvaistymu. Bylos duomenimis, M.Zalatorius į V.Sutkaus įkurtos bendrovės „Bonum Partners“ sąskaitą pervedė 15 125 eurus.
Teigiama, jog šie pinigai – kyšis už tai, kad V.Sutkus paveiktų nenustatytus Seimo narius ir bankams nebūtų įvesti nauji mokesčiai arba jie būtų minimalūs.
Bankai sklaidė mitus
D.Grigienė pasakojo, kad 2019 metų pabaigoje LBA nutarė skirti daugiau pinigų įvairiems mokymams bei komunikacijai, tačiau asociacijos biudžete tam nebuvę pakankamai lėšų.
Todėl buvo nuspręsta, kad kasmetę įmoką LBA mokantys bankai sumokės po papildomą įnašą. D.Grigienė teigė, kad tai nebuvo vienintelis įmokos padidinimas per LBA istoriją, o konsultacijų būtinumui neprieštaravo nė vieno Lietuvoje veikiančio banko atstovai.
Liudytojos teigimu, 2019 metų pabaigoje bankams iš tiesų reikėjo daug bendrauti su visuomene.
Seime tuo metu buvo svarstomas Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymas. Anot D.Grigienės, įstatymo projektas buvęs toks nekonkretus, kad net nebuvo aišku, ką tiksliai siūloma apmokestinti.
„Bankams reikėjo sklaidyti mitus, šviesti visuomenę ir aiškinti, koks bus tokio mokesčio poveikis Lietuvos ekonomikai“, – teisme aiškino D.Grigienė. O per vieną apklausų tuometė „Swedbank“ vadovė yra nurodžiusi, kad finansiniais ištekliais buvo palaikoma švietimo kampanija.
D.Grigienė teigė, kad viešose diskusijose dažniausiai dalyvaudavo ir su žiniasklaida bendraudavo LBA prezidentas M.Zalatorius.
Pasak liudytojos, tuometis asociacijos vadovas spręsdavo, ar sudaryti sutartis dėl viešųjų ryšių bei kitų konsultacijų, todėl sprendimo sumokėti 15 tūkst. eurų bendrovei „Bonum Partners“ su LBA valdyba jam derinti nereikėję.
Politikai itin skubėjo
M.Zalatorius „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad tuo metu su bankais susiję įstatymai Seime buvo stumiami buldozeriu.
Teisme buvo išklausytas 2019 metų gruodžio 16-osios vidurdienį įrašytas telefono pokalbis, kurio metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) patarėja Dalia Mudėnienė M.Zalatoriaus prašė iki darbo dienos pabaigos įvertinti Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mokesčius bankams padidinti 7 procentais.
„Aš nežinau, kaip įvertinti naują mokestį per 4 valandas, bet pabandysim“, – jai atsakė M.Zalatorius. Jis prisiminė dėl to skubiai susikvietęs būrį specialistų, kad Seimui galėtų pateikti argumentus, jog šis mokestis per didelis.
Pataisos – bet kokia kaina
Dar labiau buvo skubama priimti tuomečio Seimo nario, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo Zbignevo Jadinskio pasiūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą.
Pasitarti dėl šio įstatymo tuometis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kvietė M.Zalatorių, tačiau priimti šias pataisas buvo itin skubama.
M.Zalatoriui apie tai sakė už bankų veiklą atsakinga Seimo BFK patarėja Jolanta Žalkauskienė. Slapta įrašyti jų pokalbiai taip pat buvo išklausyti teismo salėje.
„Kaip pasakyti žmonėms, kad tai yra nesąmonė ir jie daro nesąmonę savo rankomis?“ – apie Seimo narių užmojus telefonu kalbėjo M.Zalatorius.
„Šitie įstatymai vis tiek eis, bet kokia kaina“, – jam atsakė J.Žalkauskienė.
„Jūs gi žinot, kokie interesai.“ „Jaučiamės prievartaujami, ir viskas“, – kalbėjo nuo šio įstatymo projekto netrukus netikėtai nušalinta J.Žalkauskienė, tačiau teisme neatsakė, apie kieno interesus buvo kalbama.
Neklausė net ekspertų
M.Zalatorius aiškino, kad apkrauti bankus mokesčiais bandę valdantieji valstiečiai ir lenkų atstovai tuomet nenorėjo nieko girdėti: „Lietuvos banko jie neklausė, mūsų neklausė, užsienio ekspertų neklausė.“
Buvusio LBA prezidento teigimu, jei šis įstatymas tuomet būtų buvęs priimtas, bankai ne tik būtų pakėlę palūkanas vartotojams, bet ir patys persikėlę į Latviją, ten mokėję mokesčius, o Lietuvoje palikę tik filialus.
„Aš tuomet politikams pasakiau tiesą, bet už tai man iškelta baudžiamoji byla“, – sakė M.Zalatorius.
