Kova dėl kailinių žvėrelių ūkių likimo vyko ne tik Seime.
Antai šiomis dienomis socialdemokratų veteranai – buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis ir europarlamentaras Juozas Olekas – sulaukė žvėrelių gynėjų kirčių.
Pastaruosius supykdė politikų pasirodymas Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) reklamoje.
„Dalyvavau LŽAA konferencijoje, kur skaičiau paskaitą apie žvėrelių auginimą, gerovę ir problemas. Asociacija taip pat paprašė, kad aš trumpai išdėstyčiau savo poziciją dėl žvėrelių auginimo. Tai ir padariau, nes nesu nei Seimo, nei Vyriausybės narys.
Šia tema kalbėjau kaip buvęs Europos Komisijos narys, ne kartą rašęs ir kalbėjęs įvairioms organizacijoms, kurios kėlė klausimą, kad gal net visos Europos mastu reikėtų uždrausti kailinių žvėrelių auginimą.
Kadangi kaip eurokomisaras buvau atsakingas už šią sritį, teko remtis ir moksliniais, ir ekonominiais tyrimais aiškinant, kad panašiems draudimams pagrindo nėra“, – bendraudamas su „Lietuvos rytu“ teigė V.Andriukaitis.
– Kokios nuostatos dėl kailinių žvėrelių auginimo laikosi Europos Sąjunga?
– Tai nėra ES kompetencijos sritis. Kiekviena šalis narė šiuo klausimu sprendimus gali priimti individualiai.
Taip pat ir dėl šunų ar kačių auginimo.
Kai dirbau eurokomisaru, rodos, devyniolikoje ES šalių narių buvo įvesti draudimai auginti kailinius žvėrelius.
Tose valstybėse iš esmės šios industrijos nebuvo ir anksčiau.
Kalbant apie situaciją Lietuvoje, reikėtų atkreipti dėmesį į visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų spaudimą. Viena jų – „Tušti narvai“, turinti savo padalinį ir Lietuvoje.
Kitos organizacijos ragina uždrausti vištų auginimą narvuose, žąsų auginimą jų kepenėlių pašteto gamybai, triušių auginimą maistui, gyvūnų transportavimą.
Yra ir daugiau įvairių draudimų užmojų.
– Tiek senosiose ES valstybėse, tiek vėliau į ją įstojusiose Rytų Europos šalyse nuo seno buvo tam tikros brangių kailių naudojimo ar dėvėjimo tradicijos. Ar realu jas panaikinti?
– Tai – kiekvieno žmogaus apsisprendimo reikalas.
Panašiai kaip ir, tarkime, renkantis maistą. Yra žaliavalgių, vegetarų, veganų arba visavalgių žmonių.
Veganų organizacijos dažnai pasisako už tai, kad fermose būtų auginama kuo mažiau galvijų, nes jų išmetamos dujos prisideda prie klimato kaitos.
Kiti mano, kad pienininkystė ar gyvulininkystė veda žmoniją į pražūtį.
Dirbdamas eurokomisaru įsitikinau, kad radikalūs pasiūlymai imtis vienų ar kitų draudimų nėra pagrįsti ekspertiniais ar moksliniais tyrimais bei reikalavimais. Todėl tekdavo tokių radikalių prašymų nepaisyti.
– Argi įmanoma beatodairiškai uždrausti Prancūzijoje gaminti žąsų kepenėlių paštetą arba šimtmečiais Ispanijoje rengiamą koridą?
– ES galioja reikalavimas, kad prieš skerdžiant galvijai būtų apsvaiginami.
Tačiau išimtys daromos košeriniam maistui, nes gerbiami žmonių religiniai įsitikinimai, todėl galvijai skerdžiami be apsvaiginimo.
Ir visi puikiai supranta, kad to uždrausti niekaip nepavyktų.Jeigu žmogus visavalgis, kodėl jis negalėtų nusipirkti mėsos?
Lygiai tas pat pasakytina ir apie rūbus, apie natūralius bei dirbtinius kailius.
Kita vertus, juk yra šalių, kuriose gamtinės sąlygos lemia, kad ten natūralūs kailiai buvo naudojami nuo seno, bus naudojami ir ateityje.
Todėl tie protestai dėl žvėrelių auginimo ir jų kailių panaudojimo rūbams neturi jokio pagrindo.
Dirbdamas eurokomisaru privalėjau vadovautis ekspertų, veterinarijos tarnybų, praktikų išvadomis bei rekomendacijomis, ekonominiais ir socialiniais skaičiavimais. Bet visada pasisakiau ne už draudimus, o už reguliavimą.
Tokios pat nuostatos laikausi ir dabar.
– Ar kailinių žvėrelių auginimas yra svarbus Lietuvos ekonomikai?
– Šalies savivaldybėse yra dešimtys tokių ūkių.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad žvėrelių ūkiai yra žiedinės ekonomikos sudėtinė dalis.
Paukštynai augintinių atliekas atiduoda žvėrelių fermoms. Jeigu nebūtų tokių galimybių, tas atliekas reikėtų deginti krematoriumuose, o tai padidintų aplinkos taršą.
Žvėrelių mėšlas kompostuojamas, iš jo gaminamos biologinės trąšos. Be to, tie žvėreliai yra ir genetinis bankas, nes jie nėra laukiniai.
Kita vertus, kiek darbo vietų sukurta tuose žvėrelių auginimo ūkiuose. Tai negi Lietuvoje turėtų būti laikomasi nuostatų mažinti darbo vietų skaičių ar bloginti kai kurių ūkio šakų situaciją?
– Vis dėlto Seimas uždraudė auginti kailinius žvėrelius. Tiesa, šį įstatymą dar turi pasirašyti prezidentas.
– Mano galva, už kiekvieno radikalaus draudimo kyšo ir tam tikrų verslo grupuočių interesų ausys.
Panaši situacija buvo, kai Lietuvoje buvo siekiama uždrausti žemės ūkyje naudoti plataus veikimo spektro sisteminį herbicidą ir pasėlių sausiklį glifosatą, nes į rinką siekta atvesti kur kas brangesnių preparatų, bioherbicidų gamintojus.
Iš pirmų lūpų
Juozas Olekas
Europarlamentaras
„Europos Parlamente vyksta diskusija dėl kailinių žvėrelių auginimo ES reglamento persvarstymo.
2026 m. jis gali būti pakeistas, atimant teisę iš šalių narių tvarkyti šią sritį savarankiškai. Jeigu taip atsitiktų, Lietuva iš savo biudžeto žvėrelių ūkių savininkams už jų uždarymą privalės sumokėti nemenkas kompensacijas. Mano žiniomis, tokių ūkių mūsų šalyje yra keliasdešimt ir jie šiuo metu puikiai dirba.
Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas balsavo prieš žvėrelių ūkių reglamento pakeitimą. Tikėkimės, tokia nuostata išliks ir iki 2026 m.“
