Prašo pradėti diskusiją
Lietuvos verslo konfederacija ir asociacija „Lyderė“ kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją (KAM) su prašymu, kad ši inicijuotų diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus.
Lietuvos verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgelė pastebėjo, kad šauktinių poreikis yra augantis, o demografinės Lietuvos tendencijos yra ne mūsų pusėje.
„Moterų įtraukimą į šaukiamus karo prievolininkus matome kaip neišvengiamą sprendimą ir kuo greičiau pradėsime diskusijas šiuo klausimu, tuo greičiau pasieksime pozityvių rezultatų šioje srityje“, – ragino I.Rizgelė.
Šių nevyriausybinių organizacijų vadovės nurodė suprantančios, kad toks žingsnis reikalautų nemažai pokyčių, laiko ir išteklių, tačiau tuo pačiu jos įsitikinusios, kad lyčiai neutralus šaukimas į privalomąją karo tarnybą yra būtinas Lietuvos saugumui ateityje, o dalis sprendimų galėtų būti priimami nedelsiant, pavyzdžiui – dėl moterų šaukimo pagal kariuomenei trūkstamų profesijų sąrašą.
Savo ruožtu KAM nurodė, kad šiuo metu susitarimo tarp politinių jėgų dėl visuotinės karo prievolės įvedimo nėra, Prezidentūra teigė, kad privaloma moterų karo tarnyba galima tik įgyvendinus visuotinį vyrų šaukimą.
Nėra pritarimo net dėl vaikinų šaukimo
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė sveikinantis pradėtą diskusiją, ypač kai tai pasiūlė pačios moterys, tačiau, anot jo, Seime nėra pakankamai paramos net visuotiniam vaikinų šaukimui, tad tuo labiau jo nebūtų balsuojant už merginų šaukimą.
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad turime Lietuvoje tokių moterų, bet mes neturime balsų Seime net privalomam vaikinų šaukimui. Jeigu dabar teikčiau pataisas, manau, kad nerasčiau 71 Seimo nario, kuris tai palaikytų.
Taip, mūsų politinė jėga palaiko (visuotinį vaikinų šaukimą – aut.past.), prezidentas palaiko, bet kai bandėme derinti partijų susitarimą ir šitą klausimą kelti, vis tik pritarimo nebuvo.
Radome tik lanksčias formuluotes, ir tų lanksčių formuluočių rėmuose KAM pateikė savo matymą, kuris turėtų rudenį atkeliauti į Seimą, ir mes šiuo pagrindu diskutuosime“, – paaiškino L.Kasčiūnas.
Potencialas yra
Savo ruožtu atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis teigė, kad pritartų moterų šaukimui į kariuomenę, mat užsienio šalių patirtys rodo, kad tai – veikiantis modelis.
Vis dėlto, anot V.Malinionio, Lietuvai reikėtų atsižvelgti į kelis niuansus ir atlikti rimtus namų darbus.
„Mes, kaip valstybė, gebėtume padvigubinti savo šauktinių gretas, nes maždaug tiek pat yra jaunuolių ir moterų, ir vaikinų. Žiūrėčiau pozityviai, tik kariuomenė turėtų tam paruošti infrastruktūrą. Iš esmės potencialas tam yra neblogas“, – įvertino V.Malinionis.
Atsargos pulkininkas pastebėjo, kad moterys šaukiamos yra Izraelyje, moterys kariauja ir Ukrainoje, ir gerai atlieka savo užduotis.
Iššūkiai – ir techniniai, ir finansiniai, ir psichologiniai
L.Kasčiūno teigimu, kuo daugiau žmonių būtų pašaukti tarnauti, tuo būtų geriau – tai ir pareigos atlikimas, ir kovinės galios, svarbių įgūdžių įgijimas, įsitraukimas į gynybos planus, tačiau idėjos įgyvendinimas realybėje būtų labai sudėtingas.
Seimo narys taip pat pabrėžė, kad bet kokia šaukimo reforma negali susilpninti pačios kariuomenės.
„Tam turi būti infrastruktūra, mokymų bazės ir instruktoriai, kurie dirbtų su šauktiniais. Jeigu įvestume privalomą vaikinų šaukimą, tai turėtų būti su didžiuliu pereinamuoju laikotarpiu, kadangi reikia paruošti instruktorius.
Nes dabar reguliarios kariuomenės karį atitraukus nuo jo kovinių užduočių, jeigu jis eitų dirbti su šauktiniais – kas yra labai svarbu ir kilnu, jis negalėtų atlikti savo kitos, kovinės funkcijos, kuriai jis ruošiasi“, – pabrėžė politikas.
Be to, anot L.Kasčiūno, visuotinis karo prievolės modelis galėtų šaliai atsieiti papildomus mažiausiai 0,5 proc. BVP.
Tuo metu V.Malinionis pabrėžė ne tik techninius, bet ir psichologinius lyčiai neutralaus šaukimo įgyvendinimo aspektus.
„Vienas dalykas – atsiranda dviejų kategorijų kariai, todėl kareivinės turi būti atitinkamai pritaikytos. Padidėjus šauktinių apimtims, KAM reikėtų didinti kariuomenės organizacinį pajėgumą.
Yra ir psichologinių dalykų. Pavyzdžiui, jeigu vienetai formuojami iš merginų ir iš vaikinų, tai psichologiškai būna, kad vaikinai labiau saugo merginas. Jie daugiau rizikuoja patys nei merginos.
Tačiau tai – tik tam tikri kovos niuansai. Sakyčiau, kad psichologai ir instruktoriai šiuos dalykus suvaldytų“, – svarstė jis.
Anot jo, Lietuvai tiesiog reikėtų stebėti valstybių, kurios turi mišrias kariuomenes, patirtis, ir jas įgyvendinti.
Tarp iššūkių – ir seksualinis smurtas
Tiesa, viena iš tokių lyčiai neutralų šaukimą įgyvendinančių šalių – Izraelis – susiduria su seksualinio smurto kariuomenėje problemomis.
Tyrimas atskleidė, kad 2021 metais trečdalis Izraelio karių moterų nukentėjo nuo seksualinio smurto, tačiau tik pusė iš jų pateikė skundą, o 44 proc. iš pateikusiųjų nurodė, kad jų skundas buvo išnagrinėtas netinkamai, 26 proc. – kad jų skundas iš viso nebuvo nagrinėtas.
Izraelio ginkluotosios pajėgos atskleidė 2020 metų seksualinės prievartos duomenis: gauti 1542 skundai, iš jų – 26 išžaginimo atvejai, 391 – dėl seksualinio priekabiavimo, užfiksuoti 92 nuotraukų ir vaizdo įrašų platinimo atvejai. Tik 31 asmeniui buvo pareikšti kaltinimai.
Tuo metu JAV kariuomenėje pranešimų apie seksualinę prievartą 2021 metais padaugėjo 13 proc. iki „rekordinių“ 35 800 asmenų: apie 8,4 proc. aktyviosios tarnybos moterų ir 1,5 proc. aktyviosios tarnybos vyrų nurodė patyrę bent vieną nepageidaujamo seksualinio kontakto atvejį.
Šiuo metu moterys Lietuvos kariuomenėje tarnauja savanoriškai.
V.Malinionis pabrėžė, kad seksualinis smurtas prieš moteris nėra problema, būdinga tik šiame kontekste.
„Seksualinis smurtas gali būti pavojingas visiems ir visur. Manyčiau, kad kariuomenė yra saugesnė vieta nei gatvėje ar kur kitur“, – teigė jis.
L.Kasčiūnas teigė, kad nėra girdėjęs apie jokius seksualinio smurto atvejus kariuomenėje.
„Tikiu, kad tai nėra iššūkis ir problema Lietuvoje, kadangi tai yra savanoriškumo principas. Jeigu yra asmeninių iššūkių, tai tada gali paimti ir pasitraukti. Tikrai nesu girdėjęs, kad būtų tokia tendencija ar tokių atvejų iš viso“, – sakė L.Kasčiūnas.
Pagrindinė pridėtinė vertė
Bet kokiu atveju, kaip pabrėžė V.Malinionis, mišrios kariuomenės modelio įgyvendinimas užtruktų nemažai laiko, nes reikėtų dvigubai daugiau infrastruktūros, kareivinių, kitų pajėgumų. Be to, reikėtų peržvelgti ir rezervo karių organizavimą.
„Jeigu dabar per metus pašaukiama iki 3 tūkst., tai pridėjus ir merginas, pajėgumas didėtų iki 6 tūkst. – jie atitarnauja 9 mėnesius ir patenka į rezervistų kategoriją.
Jeigu didiname šauktinių skaičių, tai būtina atsižvelgti į tai, kaip mes organizuosime rezervistus. Vien tam, kad papultų į šauktinių kariuomenę, bet paskui nenaudotume rezervo, manau, būtų beprasmis darbas.
Visas ciklas turi būti iki galo sudėliotas. Mano nuomone, pagrindinė šauktinių kariuomenės pridėtinė vertė – būtent organizuoto rezervo auginimas“, – kalbėjo V.Malinionis.
