Vienos svarbiausių visame pasaulyje Holokausto atminties įamžinimo ir edukacijos apie jį centrų vadovas Lietuvoje lankėsi šiomis dienomis ir dalyvavo renginiuose, skirtuose Lietuvos žydų genocido atminties dienai. Ji minima šiandien. Lygiai prieš 80 metų, rugsėjo 23 d., buvo likviduotas Vilniaus žydų getas.
D. Dayanas dalyvavo ir ketvirtadienį vykusiame specialiame šiai dienai skirtame minėjime Seimo posėdyje, kur sakė kalbą.
Tuo tarpu antradienį Seimas pradėjo R. Žemaitačio apkaltos dėl galimo antisemitizmo – rasinės ir tautinės neapykantos viešos kurstymo, sudarydamas specialią, procedūrų reikalaujamą, komisiją. Tačiau kone absoliuti dauguma opozicijos atsisakė dalyvauti ir pačios komisijos veikloje ir net balsavime dėl jos sudarymo.
Oficialiai opozicijos atstovai tvirtino nenorintys dalyvauti esą vien tik valdančiųjų organizuojamoje politinėje parodomojoje akcijoje, be to, pirmiausia Seimas turėtų sulaukti, ką pasakys R. Žemaitaičio pasisakymus tirianti Generalinė prokuratūra.
Tuo tarpu valdantieji tvirtino, jog opozicija tiesiog bijo rizikos savo reitingams, prasidedant prezidento, Europos Parlamento ir netgi Seimo rinkimų kampanijai. Pats R. Žemaitaitis, pastaruoju metu įsitvirtinantis tarp populiariausių šalies politikų, ironiškai dėkojo už apkaltos iniciatyvą, tvirtindamas, jog ji dar labiau padės jam „pasikelti reitingus“.
„Neatstovauja Izraelio valstybės institucijų pozicijos, bet, kaip Yad Vashem vadovas, turi moralinį autoritetą ir moralinę pareigą atstovauti žydų tautai.
Jau savo kalboje Seime, gana diplomatiškai, aš užsiminiau apie tai. Aš pasakiau, kad Lietuva turi parodyti nulinę toleranciją antisemitizmui ir pridėjau, „taip pat ir šiuose rūmuose“, Seime. Tikiuosi, kad ponas, apie kurį kalbame, buvo salėje man sakant kalbą, o jo kolegoms suprato, ką aš turiu omenyje.
Ir kai aš sakau „nulinė tolerancija“ aš ir turiu omenyje nulinę toleranciją. Nėra abejonių, kad šis ponas yra antisemitas. Ir bet koks antisemitizmas negali turėti vietos šiuolaikinėje, modernioje, demokratiškoje Lietuvoje – juolab, jos parlamente“, – komentuodamas šią istoriją, Eltai sakė D. Dayanas.
Jis taip pat pabrėžė nesąs ir konstitucinės teisės – juolab, lietuviškosios – ekspertas, tačiau kartojo esąs „absoliučiai įsitikinęs“, kad antisemitizmas neturi turėti vietos pačioje svarbiausioje valstybės institucijoje.
„Šiuo metu antisemitizmas vėl kyla ir Europoje, ir Amerikoje. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad padėtis dabar panaši į tą, kurią matėme praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Tikrai ne, mes toli nuo to.
Tačiau, žinodami, kas buvo vėliau, mes tiesiog negalime paprasčiausiai numoti ranka į bet kokias antisemitizmo formas, sakydami, kad tai – smulkmena, tik žodžiai. Žinome, kad tai įvyko Europos viduryje, jos kultūros lopšyje. Taigi, tai gali įvykti bet kur ir XXI amžiuje, jei tai nebus tuojau pat sustabdyta pačioje užuomazgoje. Bet kurioje srityje, kur jis pasirodytų“, – kalbėjo D. Dayanas.
Jis itin pabrėžė politikų vaidmenį šiame kontekste, nes, pasak jo, jie turi įtaką ir atsakomybę. Todėl, Yad Vashem vadovo teigimu, „antisemitiniai politikai“ turi būti itin griežtai stabdomi.
Taip pat D. Dayanas priminė, kad antisemitizmas – tai rasizmas, tačiau, pasak jo, tai istoriškai, empiriškai tai yra pati pavojingiausia rasizmo forma, kokią tik žinojo pasaulis.
Paklaustas, kaip vertina R. Žemaitačio pasisakymus, kad apkaltos procedūra tik pakels jo populiarumą, Yad Vashem vadovas apgailestavo, jog iš dalies Seimo narys gali būti teisus.
„Taip, jis, deja, iš tiesų gali būti teisus, sakydamas, kad tai tik padės jam rinkimuose, pakels jo populiarumą.
Tačiau tai reiškia tik tai, kad mes turime padvigubinti savo pastangas, stiprinant švietimą apie antisemitizmą ir Holokausto atmintį.
Tai, aš manau ir matau, kad Lietuvos valstybė, jos Vyriausybė, Seimas tikrai padarė didelę pažangą, priimdamas ir įvairius įstatymus, ir rezoliucijas. Tačiau tai – tik reikalo, užduotis dalis. Nes jei kova prieš antisemitizmą vyksta tik valstybės viršuje, o nėra „nusileidusi“ į pačią visuomenę, bus atlikta tik laba maža darbo dalis“, – sakė D.Dayanas.
Pasak jo, valstybės tikroji kovos su antisemitizmu užduotis ir yra ta, jog pati visuomenė jo netoleruotų, jog jam joje nebūtų vietos.
„O štai šioje srityje aš matau mažiau progreso. Lietuva apskritai dar turi parengti kovos su antisemitizmu strategiją. Dauguma Europos sąjungos valstybių tai padarė. O tai – tik pirmas žingsnis, tad Lietuvos dar laukia labai ilgas kelias“, – sakė D.Dayanas.
ELTA jo taip pat klausė, kaip jis vertina didelės dalies Seimo elgesį šalinantis dalyvavimo komisijoje, kurioje būtų galima tiesiog diskutuoti dėl tolesnių sprendimų.
„Tikrai nenoriu kištis į Lietuvos rinkimų kampaniją, nors jau jaučiame, kad ji prasidėjo. Tačiau principai turėtų būti aukščiau partinių, politinių ir rinkiminių išskaičiavimų.
Tai vienas atskiras atvejis, tačiau aš bijau, kad jis tikrai gali nebūti paskutinis.
Žmonės dažnai klaidingai galvoja, kad kova su antisemitizmu – tik žydų interesas ir reikalas. Ne, tai pačios Lietuvos ar kitų šalių interesas. Tai, kaip ši kova seksis, didele dalimi nulems, kaip Lietuvos visuomenė atrodys po dešimtmečio ar kelių. Ir jei ši kova nepasiseks, tai kels didžiausią grėsmę pačia Lietuvai, o ne jos žydams, kurių, deja, nedaug ir belikę“, – sakė Yad Vashem vadovas.
